PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2021 m. Liepos 8 d. 20:37

Saulė išspjovė galingiausią žybsnį nuo 2017 metų

Pasaulis

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


181039

Saulė atrodo bundanti iš savo 11 metų ciklo ramybės laikotarpio.

2021 m. liepos 3 d. mūsų pašėlusi žvaigždė išspjovė savo pirmąjį 25-ojo Saulės ciklo X klasės pliūpsnį, kuris buvo pats galingiausias nuo pat 2017 metų rugsėjo.

X klasės žybsniai yra tarp pačių galingiausių mūsų žvaigždėje vykstančių išsiveržimų, o galingiausias istorijoje, X28, buvo fiksuotas 2003 m. lapkritį.

Naujasis žybsnis nebuvo toks intensyvus, pasiekęs X1,5, tačiau net ir taip jis sukūrė X spindulių impulsą, kuris susidūrė su aukštutine atmosfera ir sukėlė trumpųjų radijo bangų nutrūkimą virš Atlanto vandenyno.

Naujausias iki tol vykęs X klasės pliūpsnis įvyko 2017 metų rugsėjį, kuomet Saulėje išsiveržė X8,2 žybsnis.

Drauge su padidėjusiomis iš Saulės paviršiaus kylančiomis vainikinėmis plazmos kilpomis tai yra ženklas, kad ciklas neabejotinai tampa aktyvesnis.

Nors žvelgiant iš mūsų kasdienės perspektyvos čia Žemėje Saulė atrodo esanti gana pastovi, tačiau ilgalaikis vaizdas atskleidžia jos dinamiškumą.

Tai pagrįsta magnetiniu Saulės lauku, kuris kas 11 metų apsiverčia ir šiaurės bei pietų magnetiniai poliai apsikeičia vietomis. Nėra žinoma, kad sukelia šiuos ciklus, tačiau poliai apsikeičia, kuomet magnetinis laukas yra pats silpniausias, kas dar žinoma kaip žvaigždės minimumas.

6f8ce539.jpg

Kadangi Saulės magnetinis laukas kontroliuoja jos aktyvumą – dėmes (laikinus stipraus magnetinio lauko regionus), žybsnius ir vainikinės masės išsiskyrimus, dėl to šis ciklo etapas pasireiškia, kaip minimalaus aktyvumo periodas.

Poliams apsikeitus, magnetinis laukas stiprėja ir Saulės aktyvumas kyla iki Saulės maksimumo, iki kol atslūgsta pasiekus kitą polių apsikeitimą. Pats naujausias saulės minimumas vyko 2019 metų gruodį, taigi artimiausiais mėnesiais ir metais turėtume tikėtis išvysti, kaip Saulė tampa vis neramesnė ir savo maksimumą pasiekia maždaug 2025 m. liepą.

Ne visi saulės maksimumai yra vienodi, todėl nėra iki galo aišku ar šis ciklas bus stiprus, ar silpnas. Vidutinis saulės dėmių skaičius maksimume siekia 179, tačiau „Saulės ciklas 24“ piką pasiekė su vos 114 jų.

NASA ir NVAA prognozavo, kad „Saulės ciklas 25“ bus panašus, su 115 saulės dėmių piku, tačiau kiti mokslininkai prognozuoja gana priešingą situaciją – vieną galingiausių kada nors fiksuotų saulės maksimumų.

Įdomu tai, kad „Saulės cikle 24“ užtruko beveik dvigubai ilgiau, kol pasirodė pirmasis X klasės žybsnis. Ar tai yra reikšminga detalė, sužinosime tik po „Saulės ciklo 25“ saulės maksimumo.

Ką tai reiškia Žemei?

Jei saulės žybsniai ar vainikinės masės išsiveržimai vyksta Žemės link, tuomet mes galime susidurti su keliais to poveikiais. Spinduliuotė nekelia jokio pavojaus mums, vaikštinėjantiems ant planetos paviršiaus – mus saugo mūsų atmosfera.

Tačiau įvykus galingesniam žybsniui, tokiam kaip įvykęs liepos 3 d. bei silpnesniam M klasės pliūpsniui, galimi tam tikri sutrikimai atmosferiniuose sluoksniuose, kuriuose keliauja ryšių signalai.

Tai reiškia, kad gali būti paveikti radijo ryšiai ir navigacinės sistemos. Pačių ekstremaliausių atvejų metu gali būti išjungti elektros tinklai, tačiau taip nutinka ypatingai retai.

Iš Saulės atsklidusios medžiagos Žemėje taip pat gali paskatinti susiformuoti pašvaistes, kurios dangų šviečiančiu fenomenu papuošia, kuomet dalelės sąveikauja su dujomis, esančiomis mūsų planetos atmosferoje.

Gismeteo.lt