Sau­gias gy­ve­ni­mo sąly­gas su­teiks tik iš­mal­da?

Šiauliai

„Šiau­lius gra­ži­na, puo­šia, bet ar tuo pa­si­nau­do­ja ne­įga­lie­ji? Kiek ma­to­te ne­įga­lių žmo­nių mies­te? Tris–keturis? Galbūt pra­dėki­me nuo to, kad jie ne­si­ža­lotų na­muo­se ir galėtų sa­va­ran­kiš­kai iš jų išei­ti, iš­va­žiuo­ti“, – sa­ko Je­le­na.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

140248

Svečiuodamasi pas cerebriniu paralyžiumi sergančią Jeleną Bojar, pagiriu jos namus – jie atrodo kur kas erdvesni ir šviesesni negu prieš kelerius metus, kai pirmą kartą susitikome. Tačiau iš tiesų J. Bojar kasdienybėje šviesos nedaug: užgaulūs žodžiai, neištesėti pažadai, nubrozdinimai, gyvenant neįgaliam žmogui nepritaikytuose namuose, ir išmaldos prašymas, netekus vilties. Rugpjūtį Jelenos laukia vizitas pas socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Šiaulietė tikisi – gal bent ten ras teisybę.

Prabangos neprašo

Žurnalistams J. Bojar yra ne kartą pasakojusi apie savo buitį: iš pradžių – 16 kvadratinių metrų kambarėlyje J. Basanavičiaus g., pastaruosius šešerius metus – bendrabučio tipo bute Vytauto g. Nė vieni namai prabanga nespindėjo, bet Jelena sako tos prabangos ir nenorinti. Vienintelis dalykas, ko ji prašo, tai orių ir saugių gyvenimo sąlygų: kad neįgaliam žmogui pritaikytame bute galėtų būti savarankiškesnė ir, likusi viena, nebijotų susižaloti.

O sužalojimų – nubrozdinimų ir mėlynių – būta ne vienas. Vasarį savo socialinio tinklo paskyroje J. Bojar paskelbė vaizdo įrašą, kurį užfiksavo jos namuose įrengta kamera. Matyti, kaip Jelena, iškritusi iš vežimėlio, guli vonios kambarėlyje – tarp tualeto ir vonios. Jelenos globėjo ir gyvenimo draugo tuo metu namuose nebuvo, tačiau, pamatęs kameros transliuojamą vaizdą telefone, jis iškvietė medikus.

Dabar vonios Jelenos namuose nebėra – šeima savo lėšomis pasidarė remontą ir įsirengė dušą, taip šiek tiek praplatindami erdves. Moteris liūdnai šypteli: teko skolintis, o remontą atlikti paskubomis, nors tokius darbus turėtų organizuoti Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras, atsakingas už būsto pritaikymą neįgaliesiems.

Maža to, neseniai J. Bojar buvo priversta pasikeisti viryklę: senąja, t. y. dujine, naudotis nebegalėjo – nuo kovo mėnesio daugiabučiuose draudžiama eksploatuoti Suskystintų naftos dujų balionų įrenginius su dujinėmis viryklėmis dėl galimų pavojų. „Kad neturėjome pinigų naujai elektrinei viryklei, niekam nerūpėjo“, – sako Jelena ir priduria – vėl teko skolintis.

„Skubu neužsimušti“

J. Bojar nežino, ką reiškia gyventi būste, visiškai pritaikytame neįgaliam žmogui. Pritaikymo darbus, kurie jos namuose buvo atlikti, sako galinti suskaičiuoti ant pirštų. O darbų, kuriuos reikėtų padaryti, sąrašas ilgas. Trumpėja jis nebent globėjo ir gyvenimo draugo dėka, kuris pats kimba į remontus.

„Jie visą laiką maitina mane pažadais. Sako, palauk, kur tu skubi? Žmonės mielieji, aš skubu neužsimušti. Dvylikti metai taip gyvenu. Tarp mano pažįstamų yra žmonių, kurie numiršta, taip ir nesulaukę būsto pritaikymo. Tada man sako – daryk pati palaipsniui. Tokioje kvadratūroje su vežimėliu palaipsniui daryti neišeina. Sveikas žmogus praeis, neužklius, o su manimi bus nuolatinis remontas – lopysime ir lopysime. Jau dabar lopome“, – sako Jelena.

Šiaulietė skaičiuoja, kad per šešerius gyvenimo metus Vytauto g. bendrabutyje jos namuose buvo pakeisti langai ir palangės, praplatintos durys, lauke įrengtas pandusas. „Bet savarankiškai juo naudotis negaliu. Pandusą padarė per statų – jeigu važiuočiau viena, nusileisčiau tiesiai ant nosies“, – sako Jelena. Ir iš tiesų: nelygus plytelės kraštelis arba prailgintuvo laidas, vingiuojantis kambaryje, – to užtenka, kad sunkia cerebrinio paralyžiaus forma serganti moteris iškristų iš vežimėlio ir susižalotų.

Ranką tiesia pakelta galva

Jelena sako ne kartą kreipusis į Šiaulių miesto socialinių paslaugų centrą dėl visiško būsto pritaikymo. Bendravimą su valdininkais ji vadina savotišku karu, kuris, mano, pablogino jos sveikatą. Praėjusiais metais Jelenai buvo nustatytas 10 proc. darbingumas, iki tol ji turėjo 20 proc. darbingumą.

Nepaisant to, moteris teigia sulaukianti pasiūlymų dirbti. Tokį akibrokštą jai neseniai mestelėjo vienas žinomas Šiaulių politikas. „Po to atvejo aš paskambinau į ministeriją, bandžiau pranešti, kas vyksta, bet iš manęs vėl išsityčiojo. Pasakoju situaciją, o manęs klausia – tai gal jūs vis tik galite dirbti? Gal, jeigu mažas darbingumas, galima jį pakelti? Aš vieną laišką rašau iki 12 valandų. Tam, kad dirbčiau, man reikėtų dviejų–trijų padėjėjų šalia. Kokiai valstybei apsimokėtų tokia darbininkė?“ – stebisi Jelena.

Užgaulių žodžių sulaukia ne tik ji, bet ir gyvenimo draugas, tapęs jos globėju. Esą gyvena iš Jelenos negalios. Anot poros, kitokios galimybės jiedu neturi: rūpintis Jelena ir dirbti puse etato, kaip anksčiau, vyras nebegali – pakeitus įstatymus, tokio etato kratosi darbdaviai. Įsidarbinus visu etatu, šeima prarastų lengvatas, Jelenai tektų samdyti „auklę“, o žinant šiaulietiškus atlyginimus, pinigų veikiausiai ne padaugėtų, bet sumažėtų.

Dabar trijų asmenų šeimos pajamos per mėnesį – apie 700 Eur. Maistui ir rūbams pakanka, tačiau remontams susitaupyti itin sudėtinga, ką bekalbėti apie kitas išlaidas. „Spėk, kiek kainuoja šita detalė?“ – į vežimėlio atramą rodo Jelena. O kai nedidelę plastikinę detalę įvertinu 25 Eur, prašo padauginti iš penkių. Jeigu norisi geresnės kokybės – ir iš dešimt.

Nepritekliuje gyvenanti Jelena pastaruoju metu ėmė prašyti išmaldos. Sako, daranti tai pakelta galva – kitos išeities jai nepalieka sistema. „Uždirbti neuždirbu, bet tai – principo reikalas. Noriu papasakoti žmonėms, kaip gyvenu, ir esu dėkinga tiems, kurie klauso“, – pokalbį užbaigia ji.

Norintieji prisidėti prie sunkiai besiverčiančios šeimos gerovės gali paaukoti: Jelena Bojar, LT76 4010 0442 0105 0487 („Luminor“).

Komentuoja prof. habil. dr. Ingrida Baranauskienė:

stimc-i-baranauskiene.jpg

– Pamenu Jeleną. Kuomet ji studijavo Šiaulių universitete, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete, buvau jos dekanė. Tuo metu mūsų fakultetas buvo populiarus ir mes stengėmės, kad jame studijuotų kuo daugiau žmonių, turinčių negalią. Problemų dėl mokslų Jelena neturėjo, per renginius skaitydavo eiles, kurias pati rašė.

Ji mane susirado prieš karantiną. Matyt, iš beviltiškumo. Pradėjome susirašinėti, nes dabar gyvenu ir dirbu Klaipėdoje. Kaip suprantu, Jelena jaučia įtampą, yra krizinėje situacijoje ir panašu, kad mūsų socialinės tarnybos nepadeda jai taip, kaip turėtų. Iš to, ką Jelena pasakoja, susidarau vaizdą, kad jos teisės daug kur pažeidžiamos. Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią ratifikavo Lietuva, užtikrina visų žmonių teisę į sveikatos priežiūrą, į orų gyvenimą. O čia apie orumą jau nėra ką ir kalbėti...

Iš tiesų esu susidūrusi su socialinių tarnybų viršininkais, kurie vadovaujasi tik įstatymais, socialiniams darbuotojams liepia dirbti tik pagal atitinkamas instrukcijas. Na, jeigu vykdysime tik instrukcijas, Jelenai niekas nepadės. Čia reikia kitokio požiūrio – jautresnio, išradingesnio. Galbūt įstatyme galima atrasti kokią nors eilutę, galbūt miesto labdaros organizacijos galėtų surengti kokią nors akciją? Dabar socialinės paslaugos orientuojamos į šeimą, į bendruomenę, o Jelena irgi gyvena bendruomenėje – gal ji galėtų prisidėti?

Aišku, žinau tik pačios Jelenos versiją. Galbūt yra kažkokių asmenybės problemų, padarytų klaidų, bet padėti vis tiek galima. Ypač žmogui, kuris taip nori pakilti, išsiveržti iš to purvo ir skurdo. Neskandinkime jo. Juo labiau kad tai nėra milijonai. Štai yra ES projektų jauniesiems ūkininkams – jiems skiriama ir po 30 tūkst. Eur. Tuomet padėkime ir neįgaliam žmogui – projektą galima parašyti ir dėl vienos Jelenos.

Komentuoja Vilius Ražinskas, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinių programų koordinatorius:

– Būsto pritaikymo darbai J. Bojar, atsižvelgiant į jos poreikius, buvo atlkti 2016 m. Tai, kas atlikta bute, gali įvardyti tik jame gyvenantis asmuo (dėl Duomenų apsaugos įstatymo). Būsto pritaikymo neįgaliajam darbai buvo atliekami pagal pateiktą asmens prašymą ir vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašu.

Minėtas asmuo prašymą ir dokumentus yra pateikęs ir 2019 m. gegužės mėnesį. Komisija dar neatliko minėto asmens būsto pritaikymo neįgaliajam poreikio vertinimo, nes dar stovi eilėje dėl būsto pritaikymo. Šiuo metu eilėje būstui pritaikyti laukia 64 asmenys. Visi būsto pritaikymo neįgaliajam darbai atliekami eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą ir turimas lėšas.

Būsto pritaikymo darbai asmenims su negalia finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ir savivaldybės biudžeto lėšomis. 2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 78 981,14 Eur.

Savarankiškai atlikto būsto pritaikymo išlaidų kompensavimas yra galimas, tačiau savarankiškai atliekamas būsto pritaikymas turi atitikti Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo nurodytas sąlygas. Visi savarankiškai atliekami būsto pritaikymo darbai turi būti vykdomi pagal Komisijos patvirtintą preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašą ir išlaidų sąmatą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt