Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Virginijos Kesminės nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Įvairioms pasaulio šalims ieškant būdo švęsti saugiau ir nedarant didelės žalos gamtai bei gyvūnams, vienur atsisakoma šventinių fejerverkų, kitur ieškoma alternatyvų. Šiemet šventinio fejerverko visai atsisakė Vilniaus savivaldybė, o Klaipėda išbando kitokius, tylesnius, fejerverkus.
ke3-1-055.jpg
Kalėdų eglutės įžiebimo šventėje praėjusį savaitgalį fejerverkai buvo staigmena – apie juos organizatoriai neskelbė iš anksto. Dar viena staigmena buvo tai, kad pasirinkti kitokie, sidabriniai fejerverkai, kurie, teigiama, yra palankesni aplinkai ir gyvūnams.
Žala gamtai ir gyvūnams
Didžiulį stresą dėl fejerverkų garso ir šviesų kasmet patiria ne tik jautrūs žmonės, vaikai, bet ir naminiai bei laukiniai gyvūnai, paukščiai. Nemažai naminių gyvūnų, išsigandusių triukšmo, pabėga iš namų, tad gyvūnų globos specialistai ne vienerius metus ragina atsisakyti fejerverkų dėl aplinkos ir gyvūnų gerovės.
Kauno technologijų universiteto aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5-10 kartų ir viršyti ribines vertes.
Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.
„Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad fejerverkų šaudymas išmeta į orą 4 500 t kietųjų dalelių, kas sudaro 15,5 procento visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų. Nors duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti, tačiau jei teigtume, kad lietuviai perka jų sąlyginai tiek pat, ko gero, ir daugiau, vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150-200 t, kas prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, jei manysime, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2 000 t padangų“, – praėjusiais metais skelbė KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius.
Tylesni fejerverkai
VšĮ „Klaipėdos šventės“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Živilė Putnienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad šiais metais kitokius fejerverkus, derančius prie miesto puošybos koncepcijos, pasiūlė juos tiekianti įmonė.
„Neturiu tobulos klausos ir negalėčiau pasakyti, kiek decibelų jie buvo tylesni ir koks yra skirtumas tarp standartinių fejerverkų ir tų, kurie buvo. Tačiau kai mes pasakėme, kad mūsų koncepcija siejasi su sidabro spalva, įmonė, organizavusi fejerverkus, akcentavo, kad yra sidabriniai fejerverkai - tokie, kurie yra tylesni, draugiškesni aplinkai, ne tokie baugūs naminiams ir laukiniams gyvūnams. Skirtumą decibelais turėtų pateikti tie, kurie rengia fejerverkus, bet buvo jų garantija, kad jie yra kitokie“, – sakė Ž. Putnienė.
Ji akcentavo, kad fejerverkai gali būti tylesni, ne tokie kenksmingi aplinkai, bet kad būtų visai be garso, dar reikės palaukti.
Ieško alternatyvų
Pasak pašnekovės, visai atsisakyti fejerverkų yra lengva, o rasti alternatyvą yra kiek sudėtingiau. Priklausomai nuo renginio dydžio ir pobūdžio galima naudoti konfeti, dirbtinį sniegą, lazerius, vaizdo projekcijas ir kt.
„Jei renginys mažas, galima naudoti greitai suyrančius konfeti ar panašiai. Kalbėjome apie tokius dalykus ir Klaipėdoje, bet eglutės įžiebimas buvo didesnis renginys, kuriame ši alternatyva nebūtų tikusi“, – pripažino pašnekovė.
Pernai naujametinio fejerverko Klaipėdoje buvo atsisakyta dėl pandeminės situacijos. Šiemet taip pat svarstyta, ar organizuoti šią pramogą eglutės įžiebimo ir Naujųjų metų sutikimo renginiuose.
„Kalbėjome ir apie Kalėdų eglutės įžiebimo renginį, ir apie Naujųjų metų fejerverkus su miesto vadovais, svarstėme, kaip pasielgti. Buvome pasiruošę, jei pandeminė situacija pablogės, fejerverkų tiesiog atsisakyti. Dėl to komunikuodami apie eglutės įžiebimą niekur apskritai neminėjome fejerverkų, kad jie netaptų traukos objektu. Jie iš tikrųjų suteikia daug džiaugsmo žmonėms, tai gražu, bet jie gali tapti papildomu traukos akcentu, o vis dėlto siekiame, kad šventės būtų saugios“, – pabrėžė Ž. Putnienė.
Švenčių organizatoriai svarstė dar vieną alternatyvą – naujametinį fejerverką padalinti ir šaudyti ne tik iš piliavietės, bet ir skirtingose miesto vietose.
„Iš tikrųjų buvo minčių paskaidyti fejerverką, padalinant jį šiaurinei, pietinei miesto daliai ir centrui. Bet kol kas pirkimo sąlygose nurodyta, kad pagrindinis fejerverkas turėtų būti šaudomas iš piliavietės. Galbūt dalis fejerverkų galėtų iškeliauti į kitas Klaipėdos vietas, bet labai svarbūs yra saugumo dalykai. Pavyzdžiui, pietinėje dalyje puiki vieta yra Simonaitytės kalnas, bet reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus dėl aptvėrimo, atstumų išlaikymo nuo gyvenamųjų namų ir kitus dalykus“, – sakė Ž. Putnienė.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.