Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Lietuvos gyvensenos medicinos asociacijos vadovė Ieva Kauneckė pasakoja, kad retas pacientas yra girdėjęs apie gyvensenos medicinos specialistą, o jei girdėjęs – painioja jį su dietologu.
„Dėl to ir tikisi tik mitybos rekomendacijų, o ne individualaus požiūrio į kiekvieną pacientą. Gyvensenos medicinos specialistai pasiruošę išklausyti ir įsigilinti į individualią paciento situaciją. Konsultacijų metu jis informuoja pacientą apie esamą sveikatos būklę bei nuo asmens elgesio priklausančius sveikatos padarinius, pasitelkdamas motyvavimo ir aktyvaus įtraukimo metodus, įgalina asmenį įsivertinti savo gyvenseną ir keisti ją sveikatai palankia kryptimi“, – sako I. Kauneckė.
Pasak specialistės, padedant gyvensenos medicinos profesionalui, pacientas išmokomas kontroliuoti savo fizinę ir psichologinę savijautą, atpažinti kasdienio gyvenimo veiksnius, kuriuos svarbu eliminuoti, siekiant sustabdyti žalą sveikatai bei užkirsti kelią lėtinių ligų vystymuisi ar progresavimui.
„Proceso metu pacientams išaiškinamos su asmens gyvensena susijusios esamos sveikatos būklės priežastys, sudaromas veiksmų planas, kaip jos bus šalinamos, sutariama, kaip to plano bus laikomasi, ir padedama jo laikytis. Tokiu būdu pacientai įgalinami valdyti savo sveikatos būklę net ir labai sudėtingų, pavyzdžiui, onkologinių ligų, atveju, jie išmoksta stebėti savo elgesį kasdienybėje ir keisti jį į sveikatai palankų“, – pranešime teigia Lietuvos gyvensenos medicinos asociacijos vadovė.
Dar vienas gyvensenos medicinos specialisto darbo aspektas – poveikis paciento psichologinei būsenai. Po konsultacijų pacientai turėtų gebėti atpažinti savo neigiamas emocijas ir jas keisti pozityviomis, atpažinti kūno įtampą ir ją mažinti.
„Jei konsultacijų procesas būna sėkmingas ir pacientas įsitraukia, jam turėtų susiformuoti psichohigienos, mitybos, fizinio aktyvumo įpročiai, kurie itin sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką: mažėja svoris, arterinis kraujo spaudimas, kūno skausmai, ženkliai pagerėja nuotaika, tikėjimas savo kūno gebėjimu sveikti, mažėja mirties baimės“, – sako specialistė.
Ministerija primena, kad mažinant darbo apimtis šeimos gydytojams ir gerinant pacientų aptarnavimą, tikslingai plečiama šeimos gydytojo komanda. Šeimos gydytojų komandą sudaro šeimos gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, akušeris, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius.