Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Pacientams bus apmokama daugiau naujų paslaugų, o pasenusių ir neefektyvių metodų bus palaipsniui atsisakoma. Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui keisti tvarką, pagal kurią kompensuojamos paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kitaip tariant, pritariama, kad būtų įvesti paslaugų vertinimo kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kokios paslaugos gali būti kompensuojamos PSDF lėšomis.
Dabar PSDF biudžeto lėšomis apmokamos gydymo paslaugos yra įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybos nuomones. Ministro įsakymais tvirtinamos ir paslaugų bazinės kainos, tačiau kriterijai, pagal kuriuos šios paslaugos turėtų būti vertinamos siekiant jas įrašyti į sąrašą arba iš jo išbraukti, šiuo metu nenumatyti.
Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, šiuo metu nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos paslaugos galėtų būti kompensuojamos PSDF lėšomis. Tad siekiant, jog sistema būtų skaidresnė ir aiškesnė, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, o žmonės nemokamai gautų jiems būtinas paslaugas, kriterijų įvedimas bus didelis žingsnis pirmyn.
Vertinant paslaugas turės būti atsižvelgiama, ar jos yra pagrįstos sveikatos priežiūros technologijų vertinimu, ar jos yra apmokamos bent trečdalyje Europos ekonominės erdvės šalių bei į jų poreikį visuomenei.
Įsigaliojus tokiai tvarkai, 2018 metais paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis, spektras visai nesikeis, o 2019 metais galimi tik nežymūs pasikeitimai, nes šiuo metu galiojančiame analogiškame sąraše yra nurodytos visos būtiniausios gydymo paslaugos.
Taip siekiama užtikrinti, kad pacientams laiku ir kokybiškai būtų suteiktos saugios, atitinkančios medicininių protokolų reikalavimus, paslaugos ir užtikrintas racionalus valstybės lėšų naudojimas. Be to, tai leis atsakingoms institucijoms atsakingiau kontroliuoti gydymo paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus ir, kiek įmanoma, užkertamas kelias bet kokiam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymui.
Jūratė Valančiūtė (ELTA)