Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Saulėtą ir šiltą birželio 21-osios popietę į Kupiškio viešąją biblioteką rinkosi literatūros mylėtojai susitikti su jaunaisiais rašytojais ir menininkais. Šį kartą pas mus svečiavosi Lietuvos rašytojų sąjungos Rašytojų klubo vykdomo projekto „Salvete, juvenes", skirto jaunųjų kūrybos sklaidai, dalyviai:
Tomas Vaiseta – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, monografijos „Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984)" autorius, žurnalo „Naujasis židinys. Aidai" vyriausias redaktorius ir rašytojas. 2014 metais debiutavo apsakymų rinkiniu „Paukščių miegas", o 2018 metais išleido romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal", kuris buvo įtrauktas į Metų knygos rinkimus.
Lina Buividavičiūtė – filologė, baigė lietuvių literatūros doktorantūros studijas Vilniaus universitete. Ji vaikų ir suaugusių literatūros ir kultūros kritikė, apžvalgininkė, tyrinėtoja, 2017 metais išleido pirmąją poezijos knygą „Helsinkio sindromas".
Gytis Ambrazevičius – dainų kūrėjas ir atlikėjas, dainuojantis ir aktyviai koncertuojantis jau dešimt metų. 2012-aisiais metais, gavęs prestižinį bardų apdovanojimą – Sauliaus Mykolaičio premiją.
Diskutuodamas su kritike L. Buividavičiūte, T. Vaiseta pristatė savo naujausią romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal". Knygos siužetas pasakoja apie doktorantą, kuris su moterimi atsikrausto į naują butą ir stengiasi baigti disertaciją. Tačiau, netikėtai užsimezgę santykiai su kaimynystėje gyvenančia vyresne moterimi, jį blaško, neramina karo nuojauta. Kaip pats rašytojas sako, jog tai krikščioniška Orfėjo mito versija, kelionė į nuodėmę ir atgal: „Apie ėjimą į nuodėmę prirašyta labai daug, bet apie grįžimą atgal, apie tai, kad žmonės atgailauja padarę nuodėmę, parašyta per mažai". Diskusijos metu buvo paliesta daug įvairių temų. Rašytojas pastebėjo, kad dailė ir kiti menai padeda žmonėms susikalbėti. Jis teigė, kad rašant romaną, nereikia galvoti ar jis patiks anglui, amerikiečiui, o tiesiog kūriniu pristatyti savo šalį ir tai gali būti nauja ir savita.
L. Buividavičiūtė aktyviai dalyvauja poezijos skaitymuose, festivaliuose. Savo eilėraščiuose ji dažnai prabyla pirmu asmeniu, atrodo, kad skaitant būtum atitraukęs sunkią užuolaidą ir klausytum kažko labai intymaus, tikro, ką teko išgyventi... Jos kūryboje daug ir kitų žmonių gyvenimų nuotrupų. Manau, tai pajuto ir susirinkusieji, paklausę Linos eilių. Taip pat ji prisipažino, jog labai sunku rašančiam, kritikuoti kitų kūrybą, nes nevienodai rašytojai priima kritiką. Kartais ji renkasi tuos autorius, kurie patinka, kad nereikėtų rašyti ko nors blogo.
G. Ambrazevičius su savo grupe yra išleidę debiutinį albumą „Mano miestas". Klausėmės Gyčio dainų ir, manau, kad jam svarbus kuo išmoningiau sudėliotas tekstas. Gyčio tekstai tikrai išradingi ir taiklūs.
Susitikimas tikrai neprailgo, buvo užduota nemažai klausimų, žmonės domėjosi, kokias lietuvių autorių knygas verta paskaityti, kaip lietuvių literatūra atrodo Europos kontekste ir t. t.
Foto L. Matiukaitės, J. Pipynienės
Roma Vasiliauskienė, Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė