Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Etaplius
„Vyrauja mitas, kad alerginės reakcijos labiausiai atakuoja pavasarį ir vasarą. Tačiau taip nėra. Kai kurios alerginės ligos paūmėja būtent šaltuoju sezonu. Viena iš jų – alerginis kontaktinis dermatitas. Todėl kai oda tampa sausa, nieži, parausta, patinsta, atsiranda bėrimų, regis, be jokios aiškios priežasties, reikėtų pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju alergologu“, – pataria Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Brigita Šemeklienė.
Alerginis kontaktinis dermatitas, lėtinė uždegiminė reakcija į kontaktą su alergizuojančia medžiaga, dažniausiai pasireiškia taip pat kaip ir bet kuris kitas dermatitas. Tai klaidina ir žmonės visai be reikalo registruojasi gydytojo dermatologo konsultacijai. Didesnė šios ligos rizika yra sveikatos priežiūros sistemos, grožio salonų darbuotojams, kirpėjams, dirbantiems chemijos pramonėje asmenims, statybininkams. Tačiau alergenai, sukeliantys alerginį kontaktinį dermatitą gali būti aptinkami ir namų aplinkoje, pavyzdžiui, buitinės chemijos, kosmetikos priemonėse, papuošaluose.
Oda paprastai pažeidžiama kontakto su chemine medžiaga, kuri jau anksčiau buvo įjautrinusi organizmą vietoje. Vienas iš būdingiausių simptomų yra niežulys, kuris gali atsirasti jau pirmą dieną po kontakto su alergenu, dar nesant objektyvių dermatito požymių. Bėrimai dažniausiai atsiranda praėjus 12-48 valandoms po kontakto, todėl sunku atsiminti, su kokia neįprasta medžiaga buvo kontaktuota. Kai kuriems pacientams gali atsirasti infiltruotos plokštelės su pūslelėmis, kiti neįprasti simptomai.
„Alerginio kontaktinio dermatito diagnostika remiasi kruopščia anamneze, atidžia paciento apžiūra. Labai svarbu atskirti šią dermatito rūšį nuo atopinio ir iritacinio dermatitų. Atopiniam dermatitui būdingesnė lėtesnė eiga, bėrimai simetriški, tam tikrose lokalizacijose. Iritacinį dermatitą, kurį dažniausiai sukelia rūgštys, šarmai, tirpikliai, nuo alerginio kontaktinio dermatito atskirti padeda specialus tyrimas, vadinamas odos lopo mėginiu“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
„Senojo bokšto“ klinikoje gydytoja alergologė-klinikinė imunologė B. Šemeklienė diagnozei patikslinti atlieka „Chemotechnique Diagnostic’s“ odos lopo testus su standartine Europos alergenų serija. Šią standartinę seriją sudaro kvapiosios medžiagos, augalų ekstraktai, gliukokortikosteroidai, konservantai, dažai, gumos akceleratoriai, metalai, medikamentai ir kt. Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent šios medžiagos dažniausiai sukelia alergiją Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
Atliekant odos lopo testą ant nepažeistos odos, dažniausiai nugaros srityje 48 valandoms užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su dubenėliais, į kuriuos įdedama standartizuotų alergenų – vienu metu galima dėti nuo 20 iki 60 medžiagų. Reakcija įvertinama 2 kartus: po 48 val. nuėmus pleistrus ir dar po paros, praėjus 72 val. nuo mėginio pradžios. Tuomet lyginami po pirmo ir antro vertinimo gauti rezultatai, jie derinami su paciento klinikiniais simptomais.
Šaltuoju metų laiku, kadangi daugiau laiko praleidžiame patalpose, gali padidėti įsijautrinimas ir namų aplinkoje esantiems alergenams – tai namų dulkių erkės, gyvūnai, pelėsiai. Žmonėms, įsijautrinusiems šiems alergenams, po kontakto gali pasireikšti alerginė sloga, alerginis konjunktyvitas, paūmėti bronchinė astma. Žiemą dažniau pasireiškia ir šalčio indukuota dilgėlinė, jai būdingas odos paraudimas, bėrimas pūkšlėmis, niežėjimas, patinimas kontakto su šalčiu vietoje.
Gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai „Senojo bokšto“ klinikoje atlieka ir kitus alergines ligas padedančius nustatyti tyrimus. Odos dūrio mėginį, kurio metu ant odos užlašinamas alergenų ir viršutinis odos sluoksnis pažeidžiamas specialia adatėle, o po 15 min. vertinama odos reakcija. Gali būti atliekamas kraujo tyrimas nustatyti alergenui specifinius imunoglobulinus E, taip pat spirometrija kvėpavimo funkcijai įvertinti, tai aktualu sergant alerginėmis kvėpavimo takų ligomis.
„Apie 8-10 proc. pasaulio populiacijos kenčia nuo alerginių ligų ir skaičiai tik didėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis Lietuvoje alerginių susirgimų paplitimas siekia 10,9 proc. gyventojų. Labai svarbu juos diagnozuoti kuo anksčiau ir skirti efektyvų gydymą, daugeliu atvejų būtina ir gyvenimo būdo korekcija pagal gydytojo rekomendacijas. Tai leidžia išvengti sudėtingų komplikacijų – pavojingų alerginių reakcijų, tokių kaip anafilaksinis šokas. Deja, vis dar susiduriame su atvejais, kuomet žmonės užsiima savigyda bei delsia kreiptis į specialistus“, - pažymi B. Šemeklienė.
Gydant alergines ligas labai reikšmingas grįžtamasis ryšys tarp gydytojo ir paciento, nes dauguma jų yra lėtinės ir gydymosi procesas trunka ilgą laiką, net visą gyvenimą. Be to, sergantiesiems neretai tenka keisti mitybos, higienos įpročius, kartais darbą ar profesiją, atsisakyti kai kurių laisvalaikio užsiėmimų. Dėl to kyla nemažai klausimų, abejonių. „Senojo bokšto“ klinikos gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai savo pacientus ne tik išsamiai informuoja apie nustatytą ligą, prognozes, sudaro gydymo planą, bet ir pateikia profesionalias elgesio korekcijos rekomendacijas, naudingų praktinių patarimų. Tai padeda išvengti būklės paūmėjimų ir komplikacijų.
Rekomenduojame kreiptis į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą kai:
Prieš konsultaciją pagal galimybes rekomenduojama bent 5 dienas nutraukti vartoti antihistaminius vaistus, jeigu vargina odos bėrimai – juos nufotografuoti.
Reklama
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
