Šalin rankas nuo mano gydytojų ir sesučių! (arba nevelkime medikų į informacinį karą)

Apie tai, kiek tau reikalingas medikas, o tiksliau – jo žinios ir pagalba, suvokiame kritiniais momentais. Kai už tavo nugaros užsiveria operacinės durys, kai atsiduri ant operacinio stalo, o šalia stovintis medicinos personalas prilygsta dievams (vienas netikslus judesys ir tau – šakės), net nemokėdamas imi kalbėti poterius ir melstis taip, kaip tuo metu moki ir baimių pilna galva dar sugalvoja.

Štai būtent šią akimirką suvoki, kad mediko ramybė yra vienas svarbiausių veiksnių, kad tinkamu metu jo ranka nesudrebėtų, kad kantrybės pakaktų, kad nerimas neužgožtų turimų žinių. O kaip medikas bus ramus, jei be kasdienių klausimų kaip išmaitinti šeimą, kaip atlaikyti kelis budėjimus iš eilės, kaip pastebėti svarbias smulkmenas skiriant gydymą, dar yra įveliami į informacinį karą, į jo ir paciento supriešinimą?

Deja, Lietuvoje visi išmano, kaip reikia žaisti krepšinį, kaip rašyti teisingus straipsnius, kaip mokyti vaikus ir gydyti žmones. Ir visi tai padarytų kur kas geriau. Deja tik liežuviu…

Medikų klanas – kyšininkai?

Kai medikai ima garsiai kalbėti apie mažus atlyginimus, puolame šaukti, kad visi jie kyšininkai ir po antrą algą susirenka iš pačių pacientų. Tuoj pat iš lūpų į lūpas nešame istorijas, kaip atėjo ir reikalavo… Nežinau, negaliu to patvirtinti. Esu pati asmeniškai ir mano šeimos nariai turėję pakankamai rimtų operacijų, bet niekada niekas neprašė susimokėti ar priemonių nusipirkti.

Teko girdėti ir kitokią istoriją, kai pacientas skundėsi sesutei neva gydytojas blogai išoperavo, nes po to net vokelio neėmė.

Čia turėtume patys suprasti, kad medikai nėra kokie antžmogiai ir pinigų iš mūsų kišenių, kojinių, seifų nepasiima. Dauguma jų dirba pragariškai ilgus budėjimus paromis, po kelias iš eilės, nes vienos algos nepakanka oriai gyventi. Kas dėlto kaltas? Medikas? O gal greičiau mes? Čia tuo atveju, jei VALSTYBĖ TAI AŠ.

Ar man, pacientui, svarbu, pas kokį mediką patenku? Kokiam medikui atiduodu svao didžiausią turtą – sveikatą ir gyvybę? Ar aš/tu/jis/ji/mes noriu, kad mane gydytų išvargęs medikas? Tai kam jį kankiname? Kam kiršiname medikus su pacientais? Skirstome į klanus, priskiriame kyšininkas, kaltiname dėmesio stoka pacientams.

Ir čia pat MES – VALSTYBĖ reikalaujame, kad per penkiolika minučių gydytojas ir mane/tave/mus apžiūrėtų, dokumentus surašytų, gydymą skirtų ir būtinai nesuklystų. Tačiau, kad jam maža nepasirodytų, dar trenkiame kumščiu per stalą: dirbk našiau, priimk daugiau ligonių! Susitvarkei? Dar ant virpančių iš nuovargio kojų pastovi? Priimk dar daugiau ligonių!!!

Receptų skandalas

Ir čia, kad tam pačiam medikui nepasirodytų išties mažai, skelbiame karą tiems, kurie sugalvojo pareikalauti laikytis įstatymų. Apkalta grasinasi tie, kas buvo valdžioje tvirtinant dabartinį receptinių vaistų sąrašą. Kaip čia išdrįso kažkoks valstietis pareikalauti laikytis įstatymų? Ir vėl tarp dviejų girnapusių – politikų ir pacientų – kišamas tas pats medikas.

Rašyk receptus, sukis, kaip išmanai. Še tau už patriotiškumą ir durnumą, kad dar neemigravai. Tik štai čia darome ojojoj kokią paslaugą “farmaceptam”. Iš to, kad mes panikuojame ir nulėkę į vaistines jau ne saujomis, o maišais vaistus šluojame, kai kas susikraus gražaus pinigėlio.

Oi byra euriukai į kažkieno kišenes. O tie KAŽKAS vis garsiau žviegia, kokia neteisybė. Ir žviegdami dar sugalvoja savo potencialius klientus gąsdinti. Tik visi užmiršta, kad pirmą kartą tokia tvarka patvirtinta 2002-ųjų metų kovo 8 dieną tuometinio sveikatos apsaugos ministro Konstantino Romualdo Dobrovolsko įsakymu.

Pamenate? Kur du mušasi, trečias laimi… Gal numanote, kas tas trečias?

Štai Širvintose, toje pačioje vaistinėje, pasak mūsų skaitytojų, vienas vaistininkas sugalvojo perkančiųjų receptinius vaistus sąrašus sudaryti. Vardas, pavardė, adresas… O štai po kelių valandų kitas tos pačios vaisinės vaistininkas, žmonės taip pasakoja, jau be sąrašiuko tuos pačius vaistus pardavė.

Ir jūs manote, kad tai atsitiktinumas? O gal palankumo parodymas? Neee. Taip manipuliuojama mūsų smegenimis ir mąstymu. Kaltas Veryga, nes pareikalavo, kaltas medikas, nes nespėjo išrašyti ir tuo pačiu trečio – laimėjusio kišenės, išpampusios iki žemės, papildyti.

Ar kada susimąstėte, kodėl vaistai kaimyninėje Lenkijoje kelis kartus pigesni, nei Lietuvoje? O jei tiksliau – kodėl Lietuvoje jie tokie brangūs?

Naikiname mažąsias ligonines

Bene dvi dešimtis metų vyksta sveikatos apsaugos griovimas. Čia kaip su Gedimino kalnu – visi mato, patarimus žarsto, vienas kitas ir smėliuko pusę saujos paberia, o kalnas – nesusipratėlis griūva kaip griuvęs.

Lengvu valso žingsneliu prasisukta per ambulatorijas kaimuose, jų jau nė kvapo nelikę. Rajonų ligoninėse vienas po kito naikinami skyriai.

Vienas garbaus amžiaus senolis dar prieš gerų dešimt metų man yra guodęsis, kad “seniau susirgę bent arkliu ambulatoriją, o iš bėdos ir rajoną (suprask – rajoninę ligoninę) su pačiute pasiekdavę, o dabar susirgus beliks graban atsigult ir smerties laukti”. Nežinau, ar tas senolis dar tebegyvena. Tačiau jo žodžiuose labai daug tiesos.

Sugriautos, sunaikintos, su šaknimis iš kaimų išrautos ambulatorijos, garsiai rėkiama ir baksnojama į griaunamas mažąsias ligonines. Čia pat garsiai ir saldžiai suokiama apie gėrį, kurį patirsime nuvykę į respublikinio lygio gydymo įstaigas.

Žadami įvairūs žalieji/geltonieji ir kitų spalvų koridoriai, kuriais neva patogiau nuvyksime, greičiau paslaugas gausime, žadami ir įstaigų jungimai, kurie neva atneš neregėtą naudą pacientui. Tik va kodėl tos naudos vis nematyti? Ne į to maršruto troleibusą įsėdo?

O mes ir tikime, kaip penkiolikmetės meilės priesaikomis. Vykstame ir atsitrenkiame naiviais veidais į mėšlą. Respublikinės ligoninės netapo guminėmis. Medikai neįgijo papildomų rankų ir galvų.

Pamenate senolių išmintį? Skubos darbą velniai gaudo…

Jie priversti skubėti, aš/tu/mes vis garsiau piktinamės. Ir kaltiname. Kaltiname medikus.

Atpirkimo ožiai

Ir kaltiname visus, ką netingime: valstybę – save (valstybė tai aš), medikus, Pakalnį, kuris pastebėjo licencijos trūkumą ligoninėje, Tuškevičienę, kuri išvis jau galėtų užsičiaupti, kad neknistų, ko nereikia ir neklausinėtų, kaltiname ir pacientą, kad jam skauda.

Et, kaip gera turėti atpirkimo ožį… Tuomet tokie protingi ir teisūs atrodome… ypač sau. Ir tikime, kad išvargę, viltį praradę medikai nesipriešins, o tikės kiekvienu savosios valdžios žodžiu.

Aklai užsimerkiame prieš pažeidimus, leidžiame mano/tavo medikams makaronus ant ausų kabinti, kad vadovai geri, jie nekalti, jie aukos, o štai tarybos narys – jis kaltas, jis visus skriaudžia. Juk galėtų nematyti, patylėti.

Tik medikų ausys nuo makaronų jau per daug nulinko ir krenta tie kabinami makaronai nuo medikų ausų nors tu ką. Va dar jei ir pacientų ausys nulinktų, jei nukritus kabinamiems makaronams jie suvoktų, kad tik pailsėjęs ir žinias atnaujinęs medikas suteiks saugiausią ir tiksliausią gydymą, o aš/tu, būdamas gyvas ir sveikas, prispausime uodegas tiems, nuo kurių priklauso sveikatos apsaugos tvarka.

Kalbu apie protingą tvarką, kai laiko vienam pacientui skiriam tiek, kiek jam tuo metu reikia, kai medikų dirba tiek, kiek jų reikia, kai eilės mažėja ne dėl greitesnio pacientų konvejerio, o dėl to, kad medikų įstaigose pakanka. Kai medikui nereikia dirbti kelių pamainų, kad galėtų išmaitinti savo vaikus.

Ir tuomet aš/tu/mes ramiai patikėsiu savo sveikatą ir gyvybę medikui, žinodama, kad jis yra tinkamos kvalifikacijos, gerai pailsėjęs ir jam niekada atsakingiausiu momentu nesudrebės ranka.

Tad šalin rankas nuo mano/tavo gydytojų ir sesučių! Nevelkime medikų į savo purvinus politinius žaidimus, nutraukime informacinį karą. Lai kiekvienas dirba savo darbą.

Ir prisiminkime R.Valatkos išsakytą mintį: politiku medikas gali tapti, bet dar nė vienas politikas netapo mediku.

Nekraukime medikų lagaminų ir netremkime jų užjūrin. Senieji medikai greit visai susens. Kas gydys mane/tave/susenusį mediką?

*****

Pasirašau už tai, kad mane/tave gydytų pailsėjęs, su naujausiu žinių bagažu gydytojas, kad prireikus manimi/tavimi rūpintųsi slaugytoja neskaičiuojanti paskutinių centų savo vaikų duonai ir nebudinti kelias pamainas iš eilės. Pasirašau, nes oriai besijaučiantis, pailsėjęs, žinias atnaujinęs medikas yra saugiausia išeitis sveikatos apsaugoje man/tau.

O tau ar svarbu, koks medikas tave gydys?

http://peticijos.lt/visos/74520