Šalčininkų rajone – J. ir V. Grinevičių auksinės vestuvės

Janina ir Viktor Grinevičiai šeimos vertybes puoselėja 50 metų. 1975 metais jie dukart šventė vestuves.

Vasario 8 dieną jiedu sudarė civilinę santuoką, o po kelių savaičių davė santuokos įžadus Dievo akivaizdoje. Jubiliatai prisimena, kad santuoką sudarė Vilniaus santuokų rūmuose ir buvo antroji pora, kuri tai padarė naujajame pastate. Bažnytinę santuoką jiedu taip pat dėl užimamų pareigų sudarė ne tėviškėje, o Vilniaus Dievo apvaizdos bažnyčioje, kurioje jau ne kartą atnaujino santuokos įžadus.

Janina ir Viktor Grinevičiai gyveno kaimyniniuose Bečiakelnių ir Kurmelionių kaimuose, tačiau lankė skirtingas mokyklas ir iki pažinties kolūkyje nebuvo pažįstami. Jis mokėsi Negibėnuose ir Naujakuriuose, vidurinę mokyklą baigė Vilniuje, ji – Bečiakelnyse. Abu prisimena, kad jų vaikystėje mokykla buvo kone kiekviename kaime. Jiedu susipažino darbe ir juokaudami prasitaria, jog tai buvo tarnybinis romanas. Ponia Janina dirbo buhaltere - ekonomiste, ponas Viktoras – agronomu.

Jų vestuvių dieną nebuvo nei sniego, nei šalčio. Ponia Janina prisimena, kad snigti pradėjo kitą dieną. Didelis pulkas vestuvininkų į Vilniaus santuokų rūmus nuvyko autobusu, o jaunieji lengvuoju automobiliu „volga“. Vestuvės buvo didelės, jose šoko apie 100 svečių. Ponia Janina buvo pasipuošusi savo mamos pasiūta suknele ir pirktu ilgu nuometu. Ne ką mažesnė šventė buvo ir tądien, kai jie važiavo tuoktis bažnyčioje.  Po vestuvių jaunieji apsigyveno kartu su pono Viktoro mama, o po kelerių metų persikėlė į savo namus šalia Kurmelionių mokyklos. Čia jiedu gyvena iki šiol.

Abu prisimena, kad per vestuves buvusi tradicija išsikelti ant stogo kilimą, ant kurio klaupėsi ir buvo palaiminti jaunieji. Tai reikėjo padaryti, kad namuose augę jauni žmonės ateityje surastų antras puses. Ir per jų vestuves kilimas buvo iškeltas per stogą, taip darė ir per vaikų vestuves. Nesvarbu, kad santuokai tinkančio amžiaus jaunuolių namuose jau nebuvo, juk tradicija turi pasiekti anūkus, jie ateityje turi tuoktis ir tekėti.

Šeimoje gimė keturi vaikai – Viktor, Vladyslav, Teresa ir Jan. Visiems vardus rinko jų tėvas, pirmagimį pavadinęs savo garbei. Paklausta, ką labiausiai mėgo valgyti jos vaikai, ponia Janina atsako, jog labiausiai jie laukė blynų. Savo ruožtu jos vyras džiaugiasi, kad trys sūnūs ir duktė visada jam labai padėjo namų ūkyje, padeda ir dabar.

Vaikai padovanojo tėveliams 10 anūkų, kurių amžiaus skirtumas net 22 metai. Vyriausiam anūkui jau 24 metai, o mažylei –dveji, todėl jų namuose visą laiką skambėjo vaikų juokas, užaugus vieniems anūkams, jų šeima vis gausėjo mažyliais.

Sutuoktiniai visą gyvenimą dirbo kolūkyje: ponia Janina buhaltere – ekonomiste, ponas Viktoras – agronomu. Po darbo jiedu skubėjo namo rūpintis savo ūkiu ir keturiais vaikais. 90-ųjų pradžioje ponas Viktoras ėmėsi ūkininkauti, žemę dirba iki šiol. Tiesa, jauniausias sūnus jau perima vairą, o šeimininkas neapleidžia mėgstamo užsiėmimo – draugystės su bitėmis.

„Užvakar jaučiausi lyg nuotaka. Mano vyras atėjo manęs pasveikinti su gėlėmis, padovanojo didžiulę puokštę ir mačiau, kad jaudinasi. Mes savo namus, savo šeimą sukūrėme kartu. Nebūtume tiek pasiekę, jeigu ne abipusis gerumas. Vis bandau prisiminti, ko gyvenime tik nebuvo, tačiau apsižvalgau ir galvoju, jog viskas pralėkė lyg viena diena“, – pasakoja ponia Janina.

Paklaustas, kas jo gyvenime svarbiausia, ką laiko didžiausiu pasiekimu, Viktor Grinevič išdidžiai ir užtikrintai atsako – krūva vaikų, kurie artimiausią savaitgalį atvažiuos pasveikinti tėvų su prasminga švente.

Su 50-uoju santuokos jubiliejumi Janiną ir Viktorą Grinevičius atvyko pasveikinti Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Socialinė paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič ir Akmenynės seniūnijos seniūnė Teresa Paškevič.

„Auksinis jubiliejus – tai ypatinga šventė šeimos gyvenime ir turi turtingą simboliką. Ji kalba apie meilę, apie abipusę pagarbą ir supratingumą, ji atskleidžia kartu nueito bendro gyvenimo kelio svarbą. Jūsų šeima rodo gražų pavyzdį, jog visus sunkumus galima įveikti , o po to kartu džiaugtis sėkme. Iš tiesų labai malonu, jog mūsų rajone yra tokių žmonių. Džiaukitės vienas kitu ir būkite sveiki, nes prieš Jus dar daug labai gražių akimirkų“, – sveikino vicemeras Valdemar Sliževski.

Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Reginos Sokolovič linkėjo kasdienės laimės ir kitų šeimos jubiliejų. Akmenynės seniūnijos seniūnės Teresos Paškevič teigimu, šioje šeimoje visada buvo stiprus pasitikėjimas vienas kitu, o namuose svarbiausios vertybės buvo meilė, pagarba vienas kitam ir darbštumas. Jie taip gyvena patys ir to moko savo vaikus.

Šalčininkų rajono savivaldybė Janinai ir Viktorui Grinevičiams linki visada žiūrėti viena kryptimi į besidriekiančius Kurmelionių apylinkių laukus, kartu džiaugtis tekančia saule, dūzgiančiomis bitėmis ir kartu su vaikais ir anūkais susėsti prie didelio stalo ir džiaugtis savo sukurta stipria ir laiminga šeima.