Sakome vieną, bet darome kitą: sveikatą laikome didžiausiu turtu, bet tinkamai rūpintis vengiame

Vilnius

Asociatyvi nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

82137

Jeigu jūsų paklaustų, kas jums yra didžiausias turtas, ką atsakytumėte? Šeima, namai, automobilis, o gal sveikata? Būtent pastarąjį atsakymą įvardija 4 iš 10 lietuvių, tačiau ar gerai savijautai skiriame pakankamai dėmesio? Deja, bet daugelis šalies gyventojų ne tik nesirūpina ligų prevencija, bet susirgus vengia apsilankyti pas gydytoja ir imti nedarbingumo pažymėjimą. Kodėl savimi pradedame rūpintis dažniausiai tuomet, kai rizikuojame prarasti brangiausią turtą – sveikatą?

Kitą turtą draudžia dažniau nei sveikatą

Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad nors sveikatą laikome brangiausiu turtu, mūsų veiksmai jai stiprinti dažnai būna priešingi. Sveikatą kaip brangiausią turtą tyrime įvardijo du penktadaliai apklausos dalyvių, tačiau net kas dešimtas savo sveikatą įkainoja mažiau nei 1000 eurų. Trečdaliui sveikata nėra brangesnė nei 50 tūkstančių eurų, kas septintam Lietuvos gyventojui sveikatos vertė siekia 100 tūkst. eurų.

Jei galėtų įsigyti tobulą savijautą, dauguma (42,5 proc.) šiam pirkiniui skirtų iki 100 eurų. Beveik penktadalis tobulą sveikatą norėtų įsigyti už 100-500 eurų, o iki 2000 eurų skirtų tik kas dvidešimt penktas gyventojas.

Asmeninių finansų ekspertė Odetos Bložienės nuomone, nors sveikata vertinama, kaip didžiausias turtas, tačiau tai įrodyti darbais, o ne tik žodžiais vis dar vengiame. Remiantis Lietuvos banko duomenis, gerokai daugiau šalies gyventojų draudžia transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą nuo žalos, nei sveikatą.

„Nors atliktas tyrimas rodo, kad sveikata žmonėms yra brangiausias turtas, tačiau neskiriame jam deramo dėmesio. Iš dalies draudimo tendencijas galime suprasti, juk transporto priemones Lietuvoje drausti privalu, tačiau to, ko drausti nebūtina, neskubame arba nerandame galimybių, net jei tai laikome didžiausiu savo turtu“, – komentuoja O. Bložienė.

Dėl ligos mėnesio disponuojamos pajamos mažėja 150 eurų

Remiantis apklausos duomenimis, sveikatą labiausiai vertina fizinį darbą dirbantys žmonės, kuriems fizinis pajėgumas yra pagrindinis pajamų šaltinis (darbininkai pagal profesiją) arba uždirbantys mažiausias pajamas – tarp 200 ir 400 eurų per mėnesį vienam asmeniui.

„Vertinant finansiškai, dvylika dienų trunkantys sveikatos sutrikimai ar ligos, vidutinį šalies atlyginimą uždirbančio žmogaus mėnesines pajamas gali sumažinti 100 euru. Turėtume nepamiršti, kad gydymuisi taip pat skiriame išlaidas, kurios vidutiniškai siekia dar apie 50 eurų, o rimtai susirgus – ir gerokai daugiau, todėl sirgdami žmonės ne tik praranda reikšmingą atlyginimo dalį, bet ir sumažina šeimos dipsonuojamas pajamas būdami priversti investuoti į sveikatos atkūrimą“, – priduria O. Bložienė.

Sveikatą didžiausiu savo turtu laiko beveik pusė apklaustų moterų ir du penktadaliai vyrų. Kuo žmonės vyresni, tuo labiau vertina sveikatą. Jei amžiaus grupėje iki 29 metų sveikatą pagrindiniu turtu laiko vos 14 proc. gyventojų, penkiasdešimtmečių amžiaus grupėje šiai nuostatai pritaria beveik pusė apklaustųjų. Įdomu tai, kad kas dešimtas jaunas, iki 29 metų amžiaus žmogus Lietuvoje didžiausiu turimu turtu įvardija darbą. O beveik ketvirtadalis vien Vilniaus gyventojų sako, kad didžiausias jų turtas yra nekilnojamasis turtas.

Sveikatai skiria 7 proc. šeimos ūkio pajamų

Asmeninių finansų ekspertė taip pat pastebi, kad bijodami netekti uždirbamų pajamų gyventojai ryžtasi ne investuoti į savo sveikatą, o atvirkščiai – vengia imti nedarbingumo pažymėjimą. Taip teigė darantys net 43 proc. apklausos dalyvių, o toks poelgis neretai prisideda ir prie kitų kolegų susirgimo.

„Kalbant apie išlaidas sveikatai, skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutiniškai joms skiriama apie 7 proc. visų namų ūkio išlaidų. Sveikatos priežiūros dalį įdomu sugretinti su kita išlaidų dalimi, pavyzdžiui, skirta alkoholiui ir tabakui – joms skiriama vidutiniškai apie 8,5 proc. pajamų, kurios tikrai neprisideda prie investavimo į sveikatą“, – priduria O. Bložienė.

Sveikatą galime koreguoti sveiku gyvenimo būdu

„Pasauliniai tyrimai rodo, kad net 50 procentų mūsų sveikatos lemia gyvensena – mityba, fizinis judėjimas, darbo ir poilsio rėžimas. Tad šią dalį mes galime koreguoti, sąmoningai keisdami savo elgseną ir įpročius. Pavyzdžiui, net 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų, dėl kurių Lietuvoje mirtingumas yra didžiausias, Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos paskaičiavimu galima išvengti pakeitus mitybą ir fizinio aktyvumo įpročius“, – komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Jo teigimu, kitas labai svarbus sveikatos palaikymo kriterijus – nuolatinė sveikatos stebėsena ir prevencija. Pasak profesoriaus R. Stuko, žmogus tikslinga kasmet atlikti bendrą kraujo tyrimą, pasitikrinti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, atlikti skydliaukės hormonų, geležies, vitamino D tyrimus, pasimatuoti arterinį kraujospūdį.

„Tai minimali programa, kuri yra būtina elementariai sveikatos stebėsenai. Savo fizinės būklės pokyčius pastebime ne tik pagal tyrimų rezultatus. Tokios pakitusios organizmo būklės kaip užsitęsęs nuovargis, stiprus silpnumas rytais, nemiga, padidėjęs ar sumažėjęs apetitas, dusulys, galvos svaigimas signalizuoja, jog tam tikros funkcijos yra sutrikusios. Jokiu būdu nevalia numoti į tai ranka. Uždelsę laiku sureaguoti į pirminius ligos požymius, rizikuojame sveikatą prarasti ilgesniam laikotarpiui“, – pasakoja R. Stukas.

Atskirti pervargimą nuo ligą signalizuojančio nuovargio

Tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Asta Trumpienė priduria, kad apie susilpnėjusį imunitetą mums praneša dažni peršalimai ir dažnai pasikartojantys kvėpavimo takų ligos. Iš patirties ji sako, kad širdies ligas žmonės dažniausiai pastebi patys – žmonės tai paprastai apibūdina sakydami, kad „jaučia širdį“.

„Mano manymu, svarbiausias prastėjančios sveikatos požymis – tai negalėjimas atlikti įprastų darbų ar fizinių veiksmų, kurie anksčiau nekėlė jokių sunkumų. Pavyzdžiui, sunku užlipti laiptais, sudėtinga pėstute nueiti ilgesnį atstumą, pradeda mausti raumenis ir sąnarius, retkarčiais ima trūkti oro. Tokie paprasti dalykai gydytojui gali būti iškalbingi signalai, todėl pastebėjus pokyčius, nederėtų laukti iki paskutinės minutės“, – komentuoja A. Trumpienė.

R. Stukas priduria, kad dažnai sunkias ligas išduoda nuovargis, tačiau žmonės negeba atskirti paprasto nuovargio nuo tokio, kuris gali pranešti apie ligą. „Jeigu yra objektyvių priežasčių jausti pervargimą dėl didelio krūvio ar nemiegotos nakties, tinkamai pailsėję šių požymių turėtume nebejusti. Tačiau jei nuovargis išlieka net ir pailsėjus, reikia išsamiau tirti sveikatą“, – sako R. Stukas.

Visuomenės nuomonės tyrimą „Eurovaistinė“ užsakymu vasario mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Jo metu buvo apklausta daugiau nei tūkstantis visos Lietuvos gyventojų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt