Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vakar Prezidentūroje buvo pristatytas 2019 metų Savivaldybių gerovės indeksas. Vilniaus politikos analizės instituto parengto Savivaldybių gerovės indekso nauji 2019 metų rezultatai gauti remiantis oficialiosios statistikos rodikliais. Indeksą sudaro 5 komponentai – socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo, sveikos demografijos visuma.
Gerovės indeksas suskirstytas į 4 grafas – miestų savivaldybės, žiedinės savivaldybės, didžiosios kaimiškos savivaldybės ir mažosios savivaldybės.
Šakių rajono savivaldybė priskiriama prie didžiųjų miestų kaimiškųjų savivaldybių grafos, kurioje rikiuojasi su dar 34 savivaldybėmis ir čia užima 30 vietą (2,5 balo). Šioje skiltyje pirmauja Mažeikių rajonas, surinkęs 4,3 balo.
Socialinio saugumo skiltyje, iš 34 miestų savivaldybių, Šakių rajonas užima 22 vietą, surinkęs 1,6 balo. Čia pirmauja Kretingos rajonas, toliau rikiuojasi Elektrėnai, Druskininkai ir Marijampolė.
Tuo tarpu fizinio saugumo srityje Šakiams teko septynioliktą vieta su 3,0 balo.
Gyvybingos ekonomikos srityje Šakiai atsiduria priešpaskutinėje 26-oje vietoje. Šioje srityje Savivaldybei skirta 1,2 balo.
Gerokai aukštesni visų savivaldybių švietimo srities balai, o čia Šakiai, surinkę 4,2 balo, atsidūrė priešpaskurinėje 33-oje vietoje.
Sveikos demografijos skiltyje Šakių rajono savivaldybė atsidūrė 19 sąrašo vietoje (2,2 balo).
Bendroje didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių lentelėje Šakiai, iš 34 į šią kategoriją papuolusių miestų, užima 30 vietą.
Tarp visų 60 savivaldybių Šakių rajono savivaldybė šiais metais užima 51 vietą, praėjusiais metais jai teko 43 vieta.
visos-savivaldybes.png
Paskelbus Savivaldybių gerovės indeksą Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis pakomentavo situaciją naujienų portalui Etaplius.lt:
„Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad bet kokie reitingai, skaičiai yra tam tikros realybės ar požiūrio kampo į tam tikrus reiškinius ar dalykus atspindys, o ne įvertinimas. Be to, daugelio indekso komponentų rodiklių yra net ne savivaldybės funkcijų imtyje, tad to kaip įvertinimo tikrai negalėčiau „nuleisti“ ant tarybos ar administracijos darbuotojų veiklumo-neveiklumo ar gebėjimų-negebėjimų lygmens. Konkrečiai šis indeksas yra iliustracija nuoseklios valstybės regionų politikos nebuvimo arba aiškaus tos politikos identifikavimo. Kalbama apie regionų plėtrą, o visi veiksmai ir priemonės krypsta centralizacijos, kelių didžiųjų centrų vystymo linkme. Apskritai daugelio indekso komponentų savivaldybės neįtakoja arba įtakoja minimaliai. Be abejo, indeksas rodo tam tikras tendencijas, kurių ignoruoti negalime, tačiau jo dydis turėtų būti reikšmingesnis signalas centrinei valdžiai, kokių priemonių imtis, kad tos pačios valstybės piliečiai gerovę jaustų tolygiau. Kuriant nevienodas sąlygas negalima laukti vienodai gerų rezultatų. Dar ir pačios savivaldybės savo gyventojų tankiu, pasiskirstymu tarp miesto ir kaimo, fizinio atstumo nuo didžiųjų centrų yra nevienodos, tad tuo pačiu matu vertinti irgi neišeina.
Vienintelis komponentas, kurio valdymas didžiąja dalimi priklauso nuo savivaldos, yra švietimas. Pripažįstu, kad čia dar yra kur pasitempti, bet akivaizdu, kad raškome dar 2012 metais priimtų politinių tinklo pertvarkos sprendimų vaisius. Visgi labiau reikia įsiklausyti į srities profesionalų rekomendacijas ir nepamesti svarbiausio tos šakos orientyro. Švietimo srityje – vaiko ir jo intereso.“