SADM viceministras: yra labai daug priemonių, kurios turi būti padarytos iki kalbų apie pensinio amžiaus didinimą

Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus tikina nežinąs, iš kur atsirado kalbos apie galimą pensinio amžiaus didinimą iki 72-jų metų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pasak jo, neplanuoja ir nedidins pensinio amžiaus.

„Nežinau iš kur atsirado, bet galiu pasakyti, kad ministerija, ministrė nei didins, nei planuoja didinti (pensinio amžiaus – ELTA). Tie 72 metai, tai Europos Komisijos dokumentas, kuriame matematiškai suskaičiuota kas būtų, jeigu būtų. Jeigu dabartinė situacija būtų tokia, kokia yra dabar ir nesikeistų, tai kada žmonės turėtų išeiti į pensiją tam, kad dirbančiųjų sumokamos įmokos ir kiekis būtų toks pats, koks dabar yra“, – Žinių radijui teigė M. Šiurkus.
 
Jis tvirtina, kad yra dar labai daug priemonių, kurios turi būti padarytos iki prasidedant kalboms apie pensinio amžiaus didinimą. M. Šiurkus taip pat akcentuoja, kad pensinis amžius jau yra didinamas ir 2026-ais metais sieks 65-erius metus.
 
O priemonių yra labai daug, kurios turi būti padarytos ir kai jos bus padarytos, tik tada būtų galima kalbėti apie kažkokį pensinio amžiaus didinimą. Noriu priminti, kad pensinis amžius dabar yra didinamas ir bus didinamas iki 2026-ųjų metų tol, kol pasieks 65-is metus vyrams ir moterims“, – sakė viceministras.
 
Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.
 
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.
 
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.
 
Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.
 
Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.
 
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-ejų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.