S. Skvernelis: Lietuva nėra prezidentinė respublika

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad ateinantys metai Lietuvos politikoje bus žiaurūs, nes rinkimai, pasak jo, šį kartą prasidėjo kaip niekada anksti. Vyriausybės vadovo teigimu, valdančiųjų oponentai, pasitelkę agresyvią strategiją, kelia įtampą ar net siekia manipuliuoti prezidentu, su kuriuo, tikino premjeras, Vyriausybė turi ir sieks toliau išlaikyti gerus santykius.

Visgi premjeras, kalbėdamas apie išsiskyrusias valdančiųjų bei Prezidentūros pozicijas dėl, pirmiausia, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, neatmeta, kad jau 2020 m. pradžioje gali pradėti klostytis įvairūs scenarijai. S. Skvernelio teigimu, į prezidento išreikštą skepsį dėl J. Narkevičiaus bus atsakyta, bet, akcentuoja jis, reikia įsisavinti, kad Lietuva nėra prezidentinė respublika. "Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti", - Eltai duotame interviu akcentavo premjeras.

S. Skvernelis pripažįsta, kad prezidento Gitano Nausėdos nuogąstavimai ne tik dėl J. Narkevičiaus savarankiškumo, bet ir dėl valdančiųjų siekio nuleisti rinkimų kartelę yra rimti bei girdimi. Kalbant apie prezidento vetuotą įstatymą dėl rinkimų kartelės, akcentuoja premjeras, ypač svarus yra prezidento argumentas, kad negalima keisti žaidimo taisyklių iki rinkimų likus mažiau nei metams. Tačiau, tęsia premjeras, nepaisant to, kaip ir J. Narkevičiaus atveju, pagrindinį toną atsakant į klausimą, ar prezidento pozicija bus išgirsta, turės užduoti valdančioji koaliciją. Taigi, priduria ministras pirmininkas, argumentų galima surasti ir tam, kad siekis prieš rinkimus keisti rinkimų taisykles nėra jau toks ir blogas. "Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi", - akcentuoja jis.

Galiausiai premjeras parašė pažymį daug kritikos sulaukusiam motorinių transporto priemonių registracijos mokesčiui. Nors, pasak S. Skvernelio, dešimtuko šis mokestis ir nevertas, klimato aktyvistės Gretos Thunbergpriekaištas "kaip jūs drįstate" valdantiesiems taip pat neturėtų būti taikomas. "Mes išdrįsome", - sako S. Skvernelis, komentuodamas daug kritikos sulaukusį mokestį.

Eltai duotame interviu premjeras taip pat įvertino buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir "valstiečių" lyderio akistatą, užsiminė apie pasirinktą kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus bei, pasak jo, jau parengto nacionalinio susitarimo dėl švietimo esmines gaires.

Biudžetas Seime sulaukė daugumos pritarimo. Liko neaišku tik tai, ar projektas sugebės praeiti prezidento filtrus. Kartu lieka neatsakytas klausimas dėl dar vieno sukelto lūkesčio – kas bus su dviem ministerijų kėdėmis: Jaroslavo Narkevičiaus, o kartu ir sparnus į Briuselį pakėlusio Virginijaus Sinkevičiaus. Minėjote, kad tiek į vieną, tiek į kitą klausimą po biudžeto bus atsakyta. Į kurį klausimą atsakymą pateiksite pirmiausia?

Aš manau, kad atsakymai bus (kartu – ELTA) į abu klausimus. Aš esu priėmęs sprendimą dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, jį pristatysiu koalicinei tarybai. Matyt, po to jis bus viešai paskelbtas. Lygiai tas pats yra ir dėl susisiekimo ministro. Mes tikrai apsvarstysime klausimą, nes tai nėra mano vienasmenis sprendimas – visi suprantame kokios pasekmės galimos. Tad ir tai bus pristatyta. Sprendimą aš esu susiformavęs, bet jį turi girdėti ir tos partijos, kurios sudaro koaliciją. Visgi, manau, kad sausio 14-ąją bus atsakyta ir padėti taškai dėl abiejų ministerijų.

Sausio 14 d. galima tikėtis išgirsti sprendimus tiek dėl vienos, tiek dėl kitos kėdės?

Esu pilnas optimizmo, kad taip ir bus.

Grįžtant prie V. Sinkevičiaus klausimo. Kandidatūra, kuri bus siūloma, ar ji atspindės pradėtą brėžti liniją, kad ministras turi turėti politinį užnugarį?

Šiuo metu yra kelios opcijos, kurios dabar gali būti svarstomos. Viena iš opcijų yra, įgyvendinant Vyriausybės programą, sujungti ministerijas. Kita – dėl ministro pasirinkimo. Turime suvokti labai aiškiai, kad nuo sausio 14 d. iki rinkimų kampanijos ir rinkimų pradžios liks nedaug laiko. Tad kažkam naujam mokytis ir daryti karjerą šioje vietoje neliks laiko... Supraskime, kad čia turi ateiti žmogus, kuris jau puikiai žino ir išmano. Todėl neturėtų būti taip, kad (naujasis ministras - ELTA) pirmą dieną tik susipažintų su ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarke, su tuo, kas yra ministerija ir viešasis sektorius bei valdymas. Tad tikrai tokio sprendimo nebus. Bus žmogus, kuris galėtų šiandien pat, tą pačią akimirką pradėti dirbti.

Tad mažai tikėtina, kad šis žmogus bus jūsų pirmtakas šioje Vyriausybėje?

Mažai tikėtina.

Bet jūs jau esate apsisprendęs dėl kandidatūros?

Aš apsisprendžiau ką teiksiu, tačiau nevardinsiu kandidatų, kurie gali būti. Juo labiau, kad su pačiu ponu Butkevičiumi pokalbio nebuvo. Žinau, kokie signalai per viešąją erdvę yra, – jeigu siūlytų, aš kalbėčiau, svarstyčiau... Bet kol kas niekam iš personalijų jokių pasiūlymų nėra pateikta.

Užsiminėte apie ministerijų susijungimą. Tai gali būti realizuota dar šioje Vyriausybėje?

Žinoma, šioje kadencijoje tai gali būti realizuota.

Jūs manote, kad esama situacija reikalauja ministerijų sujungimo. Nuomonės šioje vietoje išsiskiria. Yra sakančių, kad valstybei svarbūs energetikos klausimai dar nėra išspręsti.

Žinoma, negalima kalbėti, kad energetikos klausimus nuleisime kažkur žemiau ar į kitą vietą. Energetikos klausimai yra labai aktualūs ir svarbūs. Tačiau čia jau ne vien ministerijos klausimas. Energetikos ministras, manau, yra vienas stipriausių ministrų, vienas iš stipriausių šioje Vyriausybėje, visomis prasmėmis ir tą temą jis puikiai toliau neš.

Tad sausio 14 d. gali būti pateiktas pasiūlymas ir dėl ministerijų sujungimo?

Aš manau, kad išplėstinėje koalicinėje taryboje (bus pasiūlyta – ELTA) priimti sprendimus. Vėlgi, tai nėra vien mano sprendimai. Vyriausybė nedirba vakuume, yra bendri sprendimai. Juo labiau, kad ši Vyriausybė po liepos mėnesio buvo suformuota remiantis kitais, nei iki tol buvo, principais. Jeigu iki tol buvo ne politikų Vyriausybė, tai dabar yra delegavimai, yra tam tikri susitarimai, kokia politinė jėga prisiima atsakomybę. Dėl to aš turiu kalbėtis, tartis, ieškoti kompromisų su tomis jėgomis, kurios sudaro koaliciją.

Tos politinės jėgos – frakcija "Lietuvos gerovei" – reiškia kokias nors aspiracijas?

Tikrai nereiškia, reikia suprasti, kad tai yra tik frakcija. Mes laukiame (frakcijos "Lietuvos gerovei" – ELTA) sprendimų, kurie turėtų transformuotis į politinę partiją. Tačiau kol kas matome, kad ir suvažiavimas, kuris turėjo įvykti, jis neįvyko. Man visgi norisi išgirsti kokia tos frakcijos ateitis, ar ji virs į politinę partiją, ar bus kažkokie kitokie sprendimai. Šie klausimai yra svarbūs.

Grįžkime prie ministro J. Narkevičiaus. Nors jūs ir sakote, kad tai nėra kertinis klausimas – biudžeto klausimas, pasak jūsų, buvo kur kas svarbesnis. Bet visgi, negalite nuneigti, kad ši situacija įsilieja į platų politinį kontekstą. Prezidentas sukritikavo J. Narkevičių, pareiškė nepasitikėjimą ir ministro nebekritikuoti jis tiesiog nebegali. Opozicija ir oponentai taip pat negali kitaip elgtis – tik kritikuoti. Braižomi įvairūs scenarijai: sakoma, kad prezidentas per mažai kritiškas, per mažai reiklus. Savo ruožtu keliami ir klausimai, kodėl jūs delsiate priimti sprendimą, gal kažką slepiate, gal norite nukreipti dėmesį...

Tokių sąmokslo teorijų yra tikrai pilna, tačiau aš nei delsiu, nei laukiu... Aš norėjau, kad būtų kuo greičiau. Galvojome, kad dar pavyks tarpušvenčiu surinkti išplėstinę tarybą, bet baigėsi Seimo sesija ir šiandien yra kiti prioritetai. Biudžetas buvo svarbiausias ir aš džiaugiuosi, kad mums pavyko jį su milžinišku Seimo narių palaikymu priimti. Tai yra labai geras biudžetas. Gal kai kurios procedūros ir siūlymai, žvelgiant iš šalies, ir atrodė kontraversiškai, kai kurie buvo chaotiški, bet, galiausiai padarytas Vyriausybės ir Seimo kompromisas. Tad vilkinimo čia nėra. Tiesiog reikalinga normali politinė diskusija.

Bet ar nemanote, kad atsakymo perkėlimas į sausio 14-ą dieną yra kartu ir žinutė, šiuo atžvilgiu, prezidentui ar visuomenei – štai kaip valdantieji vertiną prezidentą ir jo išsakytą poziciją.

Tikrai ne, tai (tokios kalbos – ELTA) vėlgi yra bandymas manipuliuoti prezidentu, spausti prezidentą. Prezidento nuomonę aš girdžiu, argumentai yra išsakyti, aš tuos argumentus pakartosiu koalicijos išplėstinėje taryboje. Bet supraskime, ministras yra tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui. Tad jei opozicija mano, kad šis ministras negali toliau dirbti – tai tegu organizuoja interpeliaciją, kodėl ji nedaroma. Ar būtų ką pateikti interpeliacijai? Aš matau tik vieną dalyką – opozicinės partijos, užsiiminėdamos tokia viešųjų ryšių akcija, negali suformuluoti klausimų ir pretenzijų ministrui.

Panašu, kad opozicija turėtų ką suformuluoti, jie tai ir formuluoja viešai...

Formuluoja gandais ir prielaidomis, dažniausiai neteisinga informacija. Tai jei tu turi faktus apie teisinę ir moralinę pusę – tai pateik ministrui konkrečius klausimus, duok jam tribūną Seime, atlikime procedūrą ir, jei Seimas, kuriam ir Vyriausybė atskaitinga (noriu priminti, kad Vyriausybė atsiskaito Seimui) tai suteikime tribūną, gal tada Seimo nariai pakeis nuomones.

Bet jūs metate kortą ant to, kad valdantieji turi iniciatyvą Seime ir sunku tikėti, kad jie patys sutiktų J. Narkevičių paleisti...

Vėl grįžtame į pirminį klausimą – tai valdantieji ir apsispręs, ir išsakys savo poziciją.

Bet yra pagaliau prezidento pozicija ir tai, apie ką aš jau užsiminiau anksčiau, kuria tam tikrą įtampos reginį tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Kai kas pasakytų, kad tai toli gražu net ne reginys, o reali įtampa. Juk prezidentas aiškiai sako, kad nemato šio ministro poste, kad jį kažkas valdo, kad jo pavardės nežino, kad jis negali dirbti. Ar įmanoma dirbti tokioje akistatoje?

Iš tikrųjų... yra sudaroma konflikto regimybė. Bet konflikto nėra. Aš girdžiu, kad yra išsakyti prezidento argumentai, yra dar vienas pasakymas, kad jis nėra savarankiškas. Tai iki sausio 14–osios mes turėsime atsakymą ir dėl tų nuogąstavimų. Nuogąstavimas, ar ministras savarankiškas, yra pakankamai rimtas. Tam mes turime specialią patikros sistemą, kuri ir atsakys į šį klausimą. Tad sausio 14 d. aš turėsiu atsakymą ir į tai. Galiausiai prisiminkime vieną dalyką – Lietuva nėra prezidentinė respublika ir tai yra esminis dalykas. Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti.

Bet paprojektuokime vieną scenarijų. Jeigu visgi valdyboje, o link to panašu ir einama, nebus pareikštas nepasitikėjimas J. Narkevičiui, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, esate pasiruošęs, kad J. Narkevičiaus klausimas, kuris kol kas ir yra tik jo lygmens klausimas, įsilies (bent jau iš Prezidentūros pozicijos žiūrint) į visos Vyriausybės ir Sauliaus Skvernelio, kaip premjero, problemą?

Visi scenarijai įmanomi, bet vėlgi nesinorėtų, kad tokie klausimai iškiltų arba pradėtų stabdyti Vyriausybės veiklą ir darbą. Šiai Vyriausybei liko beveik metai dirbti ir norėtųsi, kad tas darbas būtų produktyvus. Negalime sustoti dėl vienų ar kitų problemų, pasakant, kad dabar spręsime kažkokius personalinius klausimus ir Vyriausybė nebedirbs.

Apibendrinant šį klausimą ir prisimenant vieną pareiškimą, kad štai Vyriausybė ir Prezidentūra sujungia savo vizijas – "Gerovės valstybė" ir "Tėvynės labui"... Ši tariama sinergija tarp šių dviejų devizų nesumažės po visko?

Kol kas mes nežinome kokie bus galutiniai sprendimai. Galime tik spėlioti scenarijus. Bet aš matau šiandien dienai pakankamai didelę sinergiją. Tas pats biudžeto priėmimas... Manau, kad Vyriausybėje ir Prezidentūroje turėjome labai panašų ir artimą matymą. Pasitarėme su prezidentu dėl raudonų linijų, kurių negalima peržengti, tą išgirdo ir Seimas, ir mes turime tvarų, subalansuotą biudžetą, atliepiantį visų visuomenės sluoksnių interesus.

Kalbant apie politinę atmosferą, ketvirtadienį prezidentas viename interviu užsiminė kalbėdamas apie kartelės žeminimą, kad štai valdančiųjų tarpe kai kurie koaliciniai partneriai aukščiau laiko savo asmeninius interesus, o ne valstybės. Jūs kaip vienas iš valdančiųjų lyderių, matote tokios pozicijos apraišką realybėje, ar koalicijoje yra naudojamasi "auksiniais balsais"?

Nemanau, kad yra kažkokie auksinai balsai. Yra tiesiog politinė diskusija.... Bandymas sumažinti kartelę... to argumentai turi daug svarių pliusų, kad visgi politinis atstovavimas visuomenės turi būti kuo platesnis. Pagal dabartinę rinkimų sistemą nemaža dalis balsų nueina į šiukšlių dėžę. Tai tos kartelės sumažinimas reikštų, kad iš tikrųjų būtų galimybė atstovauti ir tiems žmonėms, kurie turi kitokią nuomonę negu tradicinės ar sisteminės partijos.

Kita pusė – girdime labai aiškiai prezidento argumentus, kad fragmentacija bus didesnė. Prisiminkite tos pačios opozicinės konservatorių frakcijos kalbas po 2016 m. rinkimų, kai "valstiečiai" laimėjo didele dauguma... monolitas, gelžbetoninis blokas, viskas eis buldozeriu. Tai dabar jie prieštarauja, nes sudaryti koaliciją būtų sunkiau. Gal ir būtų daugiau partijų, bet būtų daugiau atstovavimo.

Žinoma, prezidento argumentas, kad kartelės mažinimas galėtų būti taikomas net ne ateinantiems rinkimams, bet 2024 metams, yra svarus. Dėl to pasakyti, kad nei viena pusė nėra teisi ar abi pusės yra teisios būtų neteisinga. Yra pliusų ir minusų viename siūlyme, lygiai taip pat yra pliusai ir minusai kitame siūlyme. Manau, kad prezidentas vetavo, jis išreiškė savo svarius argumentus, Seimas dabar apsispręs – išgirsti ar atmesti... Deja vetavimas yra be pasiūlymo...

Galima suprasti kodėl jis buvo be pasiūlymo, nes vienas esminių argumentų ir yra tai, kad negalima likus mažiau nei metams iki rinkimų keisti įstatymo.

Bet jei (prezidento – ELTA) atmetimas būtų su siūlymu, kad įsigaliotų, kaip buvo prezidentas išreiškęs nuomonę, 2024 m., kad galėtų būti 4 ir 6 proc. Gal Seimui būtų irgi lengviau apsispręsti. Tada priimti prezidento veto ir baigti istoriją. Dabar, kaip suprantu, bus bandymas prezidento veto atmesti.

O jūs kaip spręsite šį klausimą?

Man bus pakankamai sunku, bet reikės balsuoti. Kaip minėjau, yra ir vienoje pusėje daug argumentų, ir kitoje pusėje daug argumentų. Matyt priimsime bendrus sprendimus kai balsuosime koalicinėje taryboje.

Bet kaip jums argumentas, kad iki rinkimų nevalia keisti žaidimo taisyklių, nemanote, kad tai ir yra esminga?

Jis yra labai svarus...

Ar jis jums atsako į viską?

Jis tikrai yra labai svarus, tikrai labai svarus ir jį girdėti reikia.

Ar galėsite tą svarų argumentą apeiti, kai spręsite balsuodamas? Atrastumėte argumentų kodėl reikia nuleisti kartelę anksčiau nei nuo 2024 m.?

Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi.

Bet ar jūs surasite, kaip Saulius Skvernelis, kaip Vyriausybės vadovas?

Aš atrasčiau argumentų, kad būtų galima startuoti ir 2020 m.

Pavyzdžiui, kokie tai galėtų būti argumentai?

Kol kas nėra reikalo spėlioti. Aš tuos argumentus įvardinau – pagrindinis argumentas, kad kuo platesnė žmonių valia būtų atstovaujama, kad nebūtų žeminami rinkėjai, sakant, jog jie neišmano, nesuvokia ir gali bet ką į Seimą įleisti.

Grįžkime prie biudžeto. Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis sukėlė bene daugiausiai diskusijų. Įstatymas gavo ir keisčiausio sprendimo vardą. Pažiūrėkime į šį įstatymą kontekste, kuriame jis ir turėtų būti, – taršos mažinimas. Įvertinkite dešimtbalėje sistemoje įstatymą, kaip priemonę, kovojant su tarša.

Jeigu mes kalbėtume apie tai, kas buvo kelis dešimtmečius Lietuvoje tai kiekviena valdžia šį įstatymą stūmė kuo toliau... nes tai nėra populiaru. Dabar stumti nėra kur. Yra labai aiškūs Lietuvos įsipareigojimai, yra aiški naujosios Europos Komisijos darbotvarkė dėl žaliosios ekonomikos ir mūsų įsipareigojimas mažinti CO2 kiekį. Tad kalbant apie pirmo žingsnio žengimą, aš sakau, kad tai yra 10 balų. Kalbant apie turinį, 10 balų neparašyčiau tikrai. Visgi, jei nebūtume žengę šio žingsnio, tai mes nebūtume pajudėję iš mirties taško (...).

Bet ar nemanote, kad būtent toks pirmasis žingsnis siunčia visuomenei žinutę, kad valdžia, turinti įsipareigojimus bendruomenei, tarptautinei bendruomenei, dėl taršos mažinimo realybėje tiesiog nuvinguriuoja.

Aš manau, kad mes turime įsipareigojimus ne tarptautinei bendruomenei, bet sau. Jei kalbėtume apie taršą, tai Lietuvoje pagrindinis CO2 emisijos šaltinis yra transportas, ne pramonė, bet transportas. Tad mes turime saugoti savo sveikatą, gyvybę. Tai nėra nuvingiavimas, tai yra kompromisas. Kad maksimalus (įstatymo įgyvendinimas – ELTA) neturi jokio palaikymo Seime mes matėme, nes tai yra rinkiminiai metai, tai yra blogiausia. Bet yra pagrindas kalbėti apie šio mokesčio tobulinimą.

Per pasaulį garsiai nuskambėjo klimato aktyvistės Gretos Thunberg citata "kaip jūs drįstate". Nemanote, kad ši citata tiktų, kai žalumą deklaruojantys valdantieji renkasi ne realiai veikianti įstatymą mažinant taršą, bet parlamento rinkimus?

Manau, kad dar nė vienos valančiosios daugumo nebuvo, kuri apskritai tokius sprendimu priiminėtų rinkiminiais metais. Net nesugebėdavo priimti nors iki rinkimų buvo labai toli. Todėl atsakymas į "kaip jūs drįstate" būtų "mes išdrįsome". Mes išdrįsome ir dar kartą parodėme, kad ne rinkimai yra pagrindinis dalykas.

Jei jau kalbame apie automobilius, pereikime prie kelių. Pastaruoju metu ypač asfaltuoti keliai tapo politiniu reiškiniu. Dėl asfaltuojamos Upės gatvės jus kala oponentai ir opozicija, dėl neišasfaltuotų kelių – skalpuojamas Rokas Masiulis. Ponas Karbauskis apskritai kaltina R. Masiulį padarius nusikaltimą, apvogus Lietuvą. Tai jau rimtas pareiškimas, gal net teisėsaugos dėmesio reikalaujantis... Kaip čia yra, kad ministras, dar neseniai girtas už profesionalumą tampa nacionaliniu priešu?

Mes turime matyti problemą, ar mes ją turime ar ne. Šiandien tai yra iš tikrųjų problema. Kalbant apie kelių sektorių, tai ne tik žvyrkelių asfaltavimas – tai kelių remontas, tiesimas, nauji projektai. Matėme, kad to progreso, kurio tikėjomės, jo nebuvo tokio, koks turėtų būti. Tą labai aiškiai signalizuoja Kelių tiesimo įmonių asociacija. Mes matėme laikotarpį, kada net pagrindinė transporto arterija Vilnius–Klaipėda nebuvo remontuojama. Didžiausias iššūkis yra dėl lėšų panaudojimo (...).

O kaip jūs vertinate buvusio susisiekimo ministro darbą?

Aš tikrai nenoriu vertinti, ministras nedalyvauja politikoje...

Bet jis dalyvavo, įvertinkite tą etapą, kada jis buvo ministru.

Aš tikrai šiandien neužsiimsiu vertinimais. Aš matau šiandien skaičius, kurie yra teikiami. Yra ir kiti argumentai pateikiami. Matome, kad tie lūkesčiai, kurie buvo susiję su šiuo sektoriumi, jie nėra patenkinti nei iš užsakovo – visuomenės, nei iš tų partnerių, kurie dirbdavo keliuose. Šioje vietoje, jei jau buvo kalbama apie trūkumus, apie galimą kokybės standartų nesilaikymą... šiandien atsakymo nėra. Buvo daug auditų atliktų, o kur rezultatas? (...). Kas yra nubausti, nuteisti ar kokia nors žala valstybei atlyginta? Mes to nematome. Tai tą bendrą vaizdą turėtume matyti. Mūsų tikslas yra, kad kiekvienas į kelią įdėtas euras būtų efektyviai panaudotas, duotų didesnę grąžą. Žinote, pasakyti, kad visos kelių tiesimo įmonės yra vagys ir jų tikslas yra tik vienas – apvogti valstybę... Tai nėra išeitis.

Šiuo atveju vagystę R. Karbauskis inkriminuoja Rokui Masiuliui.

Buvo visko, bet aš nenoriu vertinti. Manau, kad ir ministras darė, stengėsi, kad būtų kuo efektyviau. Bet ar tai pavyko ar ne, mes dabar matome faktūrą, skaičius, kilometrus ir kiekvienas darykime išvadą. Jeigu Rokas Masiulis dalyvaus politikoje – tai jam ir bus tie klausimai. Bet dabar žmogus iš politikos yra pasitraukęs ir šiandien jį traukti į politines batalijas bent jau aš nematau prasmės.

Ramūnas Karbauskis pasikarščiavo taip pareikšdamas?

Aš tikrai nenoriu komentuoti kitų politikų. Jie turi teisę daryti išvadas. Pats Ramūnas Karbauskis yra partijos pirmininkas. Jis tų priekaištų sulaukia tiesiogiai iš Seimo narių, mūsų rinktų, ypatingai iš vienmandatininkų, kurie ir bado į neįgyvendintą Vyriausybės programą. Mes negalime pasakyti, kad problemos nėra, bet šiandien aš nenoriu nieko kaltinti ir daryti išvadų žmonių atžvilgiu, kurie politikoje nedalyvauja.

Rokas Masiulis atėjo kaip profesionalas į Vyriausybę. Apskritai žvelgiant į pastarąjį pusmetį, nesigailite, kad įvyko tas perėjimas nuo profesionalų prie politikų ministrų?

Jei jau pašaržuojant, išeina taip, kad mūsų ta neprofesionalų Vyriausybė būtų koalicija su konservatoriais. Buvęs aplinkos ministras, labai aiškiai matome, kad jis angažuojasi ir dalyvaus rinkimuose matyt su konservatoriais, dirba su jais. Tad stagnacija, kuri buvo šiame sektoriuje (žemės ūkio – ELTA), matyt tai pat su tuo susijusi. Tuo labiau, kad tai buvo žmonės, kurie turi kitokius politinius įsitikinimus. Jie atėjo kaip profesionalai į Vyriausybę dirbti ir nesistengė įgyvendinti Vyriausybės programos. Bet aš Roką Masiulį pats asmeniškai pasikviečiau į Vyriausybę. Tai yra faktas, reikia paneigti sąmokslų teorijas, kad kažkas jį pasiūlė. (...) Didžiausias minusas, kad mes matome žmones be politinio užnugario ir vėliau išeina taip, kad jie atstovauja kitą politinę jėgą, kas yra nenormalu (...)

O nemanote, kad to politinio užnugario siekimas įgauna net per didelę inerciją? Kalbu platesne prasme. Tarkime ponas Juozas Bernatonis siūlomas į Konstitucinio Teismo teisėjus, ponia Vida Ačienė į Seimo kancleres. Visa tai valdančiųjų stovykloje. Kaip jūs į tai žiūrite?

Jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucinio Teismo kiekvieno teisėjo skyrimą nuo Konstitucinio Teismo atsiradimo, tai buvo įvairiausių siūlymų, buvo įvairios kandidatūros, kurios nebuvo angažuotos vien tik teisės srityje. Tad čia nėra nieko išskirtinio. O dėl Seimo kanclerio... kol kas neįmanoma, kad Seimo narys juo taptų.

Pakalbėkime apie švietimą. Prezidentas užsiminė, kad nebesitiki esminių pokyčių švietimo srityje. Kaip juda reikalai su nacionaliniu susitarimu dėl švietimo?

Aš tikiuosi pokyčiu. Ir jei kas nors galvoja, kad šia Vyriausybė likusius metus tik pabandys palaukti iki rinkimų – tai tikrai ne. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra parengtas, nenorėjau aš (susitarimo projekto – ELTA) įteikti partijų pirmininkams ir kelti diskusijas kol nebuvo biudžeto. Tai būtų iš karto sukėlę spekuliacijas, susijusias su problemomis švietimo sistemoje, su finansinėmis problemomis. Bet sausio mėnesio darbotvarkėje šis klausimas yra ir tai bus daroma, ir bus galima parodyti politinėms jėgoms, partijoms lyderystę, nes be plataus susitarimo šioje srityje nieko nebus. Sistema yra labai imli finansams. Jeigu mes nepadarysime strateginės reformos – tai nieko nebus (...).

O pačiame nacionalinio susitarimo projekte, nes įsivaizduoju, kad jis ir bus teikiamas, kokius Vyriausybė išskirtus probleminius aspektus brėšite. Juk negali susitarimas būti apie viską?

Esminis dalykas yra tai, kad moksleivis taptų centrine figūra ir mes darome reforminius sprendimus, susijusius su mūsų sistemos efektyvinimu. Kad turėtume ir efektyvų tinklą, kad, svarbiausia, mokinys gautų tas kompetencijas ir žinias, leisiančias sakyti, jog nebereikia korepetitoriaus.

Kokie sprendimai galėtų lydėti šią fiksuotą problemą?

Kol kas, manau, nebėkime į priekį. Manau, kad tie sprendimai nėra susiję su finansiniais dalykais. Taip, finansai yra labai svarbu, bet nemaža dalis visų finansinių rezervų glūdi pačios sistemos viduje. Jei priimsime sprendimus dėl esminių pertvarkų, tikrai atsiras galimybė finansuoti.

Kaip, premjere, pasitiksite šventes?

Manau, kad kaip ir kiekvienas. Optimizmo yra pakankamai, manau, kad galiu tik pasakyti, ranką prie širdies padėjęs, kad šie metai, nors asmeniškai ir buvo labai sunkūs, aš padariau viską, su kolegomis, su Vyriausybe, kad valstybėje būtų tvarumas, kad būtų progresas, o kalbant apie reformas, kad būtų atliepta kuo daugiau žmonių lūkesčių.

Buvo politikų prašymų per adventą būti kuklesniais, nekritikuoti. Jūsų nuomone, kokie bus 2020 m.? Tokie pat karšti kaip ir šių metų pabaiga?

Aš manau, kad taip, nes kalbant apie rinkiminę kampaniją, kuri šį kartą prasidėjo dar anksčiau negu 2016 m., ir iš esmės vienos politinės partijos agresyvią su morale ir elementariu žmogiškumu nieko bendro neturinčią rinkiminę kampaniją... tai ateinantys metai bus žiaurūs. Tie, kurie šį blogą foną įneša ir vėliau kalba, kad yra chaosas, o ramybės nėra... Tai nuo savęs reikia pradėti.

ELTA