S. Skvernelis siūlyme kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos sako įžvelgiantis klastą

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui yra tam tikra klasta, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Tam tikra klasta, sugalvotas planas, kaip vėlgi įvelti Lietuvą į tam tikrus procesus, kurie nėra reikalingi“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, Stambulo konvencijos viena dalis yra susijusi su smurtu artimoje aplinkoje ir veiksmingomis priemonėmis kovojant su šia problema. Kalbantys, jog konvencija yra pagrindinė priemonė kovai su tokiu smurtu yra neteisūs, nes, pasak partijos lyderio, visos nuostatos į nacionalinę teisę jau yra perkeltos. 

„Tuo metu aš ir policijoje dirbau. Buvome iš tokių partnerių kalbant apie šio įstatymo smurto artimoje aplinkoje atsiradimą. Tai visos tos nuostatos iš esmės perkeltos, visos, pabrėžiu. Ir teisine prasme tikrai mes esame kaip valstybė stovinti viena iš pirmaujančių gretų, kitos valstybės, kurios yra ratifikavę, bet nieko nepadarė, kad būtų įgyvendinta šita konvencija“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo,  antrojoje Stambulo konvencijos dalyje kalbama apie tam tikrus „kultūrinius ir vertybinius mūsų valstybės ir visuomenės interesus“.

„Va šita yra pavojingiausia, tokiu būdu, kadangi jos nepavyksta ratifikuoti Seime, per Konstitucinį Teismą bandoma kaip ir pakeisti tam tikrus vertybinius nusistatymus, kas susiję su visuomenės didžiosios dalies požiūriu, lyties, socialinės lyties klausimu ir taip toliau, – sakė partijos lyderis. – Žinote, kaip ir kilnus tikslas pasikreipti į Konstitucinį Teismą kelia, man atrodo, didžiausią pavojų kalbant ne apie Stambulo konvencijos kaip instrumento įgyvendinimą kovai su smurtu artimoj aplinkoj, bet keist iš esmės tam tikrus vertybinius dalykus“. 

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, jog ėmęsis kreipimosi į KT dėl Stambulo konvencijos Seimas vilkina laiką užuot apsisprendęs ir pasakęs „taip“ arba „ne“. Jis taip pat stebėjosi, kad kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai parlamentas sumanė praėjus keleriems metams po jos pateikimo.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nesteriotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nesteriotipiniai lyčių vaidmenys“.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.

Dėl kreipimosi į KT parlamentarai apsispręs jau rudens sesijoje, nes antradienį baigėsi Seimo pavasario sesija.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.