REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Spalio 27 d. 15:42

S. Skvernelis siūlo kitų metų biudžete 12 mln. eurų skirti Šventosios jūrų uostui

Palanga

BNS/Fotobankas nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


249818

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, Seimo narys Saulius Skvernelis siūlo 2023 metų valstybės biudžete skirti 12 mln. eurų Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams.

Savo įregistruotame pasiūlyme kitų metų biudžeto projektui jis nurodo ir galimą lėšų šaltinį. Tam politikas siūlo panaudoti viršplanines biudžeto pajamas ir iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius gautas pajamas.

Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija numatyta vykdyti etapais, viso objekto statybos skaičiuojamoji kaina yra beveik 80 mln. eurų.

„Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija yra svarbi ne tik Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai, bet ir reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui, taip pat Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu“,- savo pasiūlymą argumentuoja ekspremjeras S. Skvernelis.

Jis pažymi ir tai, kad Šventosios jūrų uostas yra įtrauktas į aštuonioliktos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą.

S. Skvernelio teigimu, įgyvendinus žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapą, kitas laukiantis Šventosios jūrų uosto atstatymo etapas yra molų įrengimo darbai (2014 m. kainomis sąmata yra virš 37 mln. eurų), tačiau finansavimas molams statyti kol kas nėra skirtas, o vien savo lėšomis Palangos miesto savivaldybė juos įrengti negalės. Todėl, ekspremjero nuomone, tikslinga molams statyti reikiamas lėšas numatyti valstybės biudžete, jas išdėstant tolygiomis dalimis, 2023 metais numatant 12 mln. eurų sumą.

S. Skvernelis atkreipia dėmesį, kad prašomas finansavimas tik vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų, tačiau jis yra pats reikšmingiausias uosto rekonstrukcijos užbaigimui ir jo įveiklinimui.

„Kol molai nebus įrengti, tolesni uosto statybos darbai netektų prasmės, juo labiau kad molai, be savo pagrindinės funkcijos, atiliktų ir kitą ne mažiau svarbią – stabdytų smėlio migraciją, tai padėtų spręsti Baltijos pajūrio žemyninės dalies aplinkosaugines problemas",- sako parlamentaras.

Anot jo, nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti, o dėl spartaus statybos darbų kainų augimo rinkose, ilgesnis projekto tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA