REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Birželio 6 d. 21:30

S. Skvernelis po susitikimų EK mano, kad išsiderėti didesnę europinę paramą bus įmanoma

Lietuva

S Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


40547

Lietuvai išsiderėti didesnę europinę paramą kitoje finansinėje perspektyvoje yra galimybių, nors pokalbiai bus sudėtingi, o nuotaikos nėra optimistinės, teigia premjeras Saulius Skvernelis.

„Dabar yra derybų pradžia, prasideda derybos, darbas su kitomis šalimis ir su Komisija. Viskas yra įmanoma, bet svarbiausia yra mūsų prioritetai“, - Eltai telefonu iš Briuselio teigė S. Skvernelis.

Anot jo, šiuo metu derybose svarbu ieškoti sąjungininkų, kad Lietuvos pozicija būtų išgirsta.

„Niekas nespindi optimizmu, bet kai tu ieškai kompromisų, telki aplink save sąjungininkus, tada pozicijos yra išgirstamos. Tikrai lengva nebus, nes yra skirtingas šalių požiūris, Komisija dabar padarė subalansuotą, jų galva, sprendimą, bet dabar yra reali pradžia, kada turime apginti savo interesus ir ieškoti sąjungininkų“, - tikino ministras pirmininkas.

Daugiausiai nerimo Lietuvai kelia Europos Komisijos (EK) pasiūlytas mažesnis sanglaudos politikos fondas bei parama žemės ūkiui, kuri, nors ir didėja absoliučiais skaičiais, įvertinus infliaciją bei išmokų dydį, realiai mažėja. Tačiau S. Skvernelis Eltai teigė teigiamai vertinantis EK siūlymą paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui išskirti atskira eilute. Komisija iš viso siūlo tam 2021-2027 metais skirti 552 mln. eurų, kai Energetikos ministerija skaičiuoja, jog reikėtų 780 mln. eurų paramos.

„Svarbu, kad yra atskira eilutė, svarbu, kad yra suma. Mes pasakėme, kokie yra lūkesčiai, ir matau perspektyvą padirbėti ir turėti geresnį rezultatą. (...) Siekiame maksimalaus rezultato“, - teigė premjeras.

Siekdama neprarasti ES paramos Lietuvos vidurio ir vakarų regionams, Vyriausybė dar 2016 metais Lietuvą padalijo į du statistinius regionus - Vilniaus apskritį ir likusią Lietuvą. Tačiau, pasak S. Skvernelio, kol kas tai neatsispindi „Eurostat“ teikiamuose duomenyse, o kai EK bus pradėta teikti dviejų regionų informacija, tai „galėtų padėti derybose, bet ar padės - klausimas“.

S. Skvernelis trečiadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, Komisijos nariu, atsakingu už klimato politiką ir energetiką Migueliu Arias Canete, žemės ūkio ir kaimo plėtros eurokomisaru Philu Hoganu bei EK nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius Guntheriu Oettingeriu.

Kitoje daugiametėje perspektyvoje iš Sanglaudos fondo Lietuvai, įvertinus infliaciją, siūloma skirti 5,6 mlrd. eurų. Tai, priklausomai nuo skaičiavimo metodologijos, yra nuo 13 iki 24 proc. mažiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.

Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.

Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. Tačiau Lietuva skaičiuoja, kad išmokos Lietuvos ūkininkams sieks tik 70 proc. ES vidurkio, o finansinės perspektyvos pabaigoje - 80 proc.

4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji parama mažėja maždaug 300 mln. eurų.

Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.

Tačiau Lietuva teigiamai vertina EK siūlymą kitoje finansinėje perspektyvoje Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirti 552 mln. eurų. Tai mažiau nei 780 mln. eurų, kuriuos 2021-2027 metais Lietuva tikisi gauti, tačiau EK finansavimą Lietuvos jėgainei išskyrė atskira eilute, ką šalies politikai vertina kaip didelį derybinį laimėjimą.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA