Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Tai, kas daroma su mokesčiais, sunku įvardinti mokesčių reforma. Pirmiausia jie turėtų patys susitarti. Labai keistai atrodo, kada Vyriausybė ateina su mokesčių pakeitimų paketu, o Vyriausybės dalis, viena ministerija, dar kažką atneša. Tai yra visiškas nesusipratimas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija lyg ir yra Vyriausybės dalis, tai nesuprantu, koks čia dar iššokimas yra ir dėl ko tai padaryta“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įvesti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą į Lietuvą atsikraustantiems darbuotojams, kurių atlyginimas yra bent dvigubai didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį (paskutinį 2022 m. ketvirtį siekė 1900,3 euro (bruto). Teigiama, kad lengvata pritrauktų talentų ir galiotų 5 metus.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyme nurodoma, kad į lengvatą pretenduojantys darbuotojai turėtų bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo nebūti mokesčių rezidentais Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar siūlo palikti dabar galiojančią 300 tūkst. Eur apyvartos kartelę pelno mokesčiui, tačiau standartiniu tarifu apmokestinti visų įmonių apyvartos dalį, kuri viršija 300 tūkst. Eur.
Siūloma pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.
Galiausiai Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria Finansų ministerijos pasiūlymui individualios veiklos prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 proc. iki 20 proc.