S. Skvernelis apie dar vieną G. Nausėdos  ir G. Landsbergio susitikimą: tragikomiška situacija

7b95fcf9310024d25247e2045c1f4973f8e74037
Lietuva
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad užsitęsę Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovų pokalbiai dėl ambasadorių atrodo tragikomiškai. Parlamentaras pažymi – Gabrieliaus Landsbergio ir Gitano Nausėdos susitikimai tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos įvykiu. O tai, anot S. Skvernelio, tik įrodo, jog šioje srityje nėra jokių realių pasiekimų.

„Kai neturi užsienio politikoje kažkokių rezultatų, kuo pasigirti, tai dabar mūsų užsienio politikos pagrindinis rezultatas ir įvykis – trečią kartą susitinka prezidentas ir užsienio reikalų ministras“, – ironizuodamas ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

„Tiesiog kitų įvykių, kitų pasiekimų nėra. Mes tos užsienio politikos iš esmės nebematome“, – stebėjosi jis.

Penktadienį G. Landsbergiui ir G. Nausėdai dar kartą bandant išspręsti diplomatinių paskyrimų rebusą, S. Skvernelis vylėsi, jog „trečias kartas – nemeluos“. Visgi, net ir tikintis, kad ginčai išsispręs, ekspremjeras situaciją vertina kritiškai.

„Matyt, daug kam kelia šypseną, daug kam kelia neviltį. Tokia tragikomiška situacija“, – įvertino jis.

„Trečias kartas gal ir nemeluos. Kai turėsime jau įvykį – žiūrėkite, po kiek mėnesių pertraukos, po pusės metų pavyko sutarti galbūt dėl dviejų ambasadorių. Tai atrodo nerimtai“, – apibendrino jis.

Ginčai dėl ambasadorių tęsiasi nuo pernai

Penktadienį Prezidentūroje šalies vadovas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau trečią kartą sės prie bendro stalo ir bandys spręsti įstrigusį ambasadorių skyrimo klausimą.

Pastarąjį kartą G. Nausėda ir G. Landsbergis buvo susitikę vasario 15 d. Nors vėliau abu politikai žiniasklaidai tikino, jog vyko konstruktyvūs pokalbiai, susitarimas dėl diplomatinių paskyrimų nebuvo pasiektas.

Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Trintys tarp institucijų dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.

Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.