S. Sejourne: šalių vadovų susitikime karių siuntimo į Ukrainą klausimas nebuvo svarstomas

photo_4558992
Pasaulis
G. Landsbergis Vilniuje susitiko su Estijos, Latvijos, Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais. ELTA nuotr.
Viktorija Smirnovaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Vilniuje viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephanas Sejourne pabrėžia, kad vasarį Paryžiuje vykusiame šalių vadovų susitikime nebuvo svarstomas karių į Ukrainą siuntimo klausimas.

„Šio klausimo vasario 26 d. nekėlėme. (...) Kalbėjome apie tai, ką daryti kitaip – kaip kitaip mokyti, kaip kitaip kartu pagaminti daugiau ir kaip pasiekti daugiau. Mūsų formatas akivaizdus – kaip nugalėti Rusiją, neįsiveliant į karą prieš Rusiją“, – viešėdamas Vilniuje penktadienį teigė S. Sejourne, pridurdamas, jog šiuo metu svarstomos tik galimybės NATO kariams padėti Ukrainos kariuomenei išminavimo operacijose ar gynybos pramonėje.

„Ukraina neprašė mūsų siųsti karių, Ukraina prašo siųsti šaudmenis. (...) Kalbame ne apie karinę operaciją Ukrainoje – Ukraina to neprašo. Bet nieko neatmetame. (...) Išminavimo operacijos galbūt reikš, kad kažkoks mūsų personalas turės ten nuvykti, bet ne kariauti. Galbūt reikės padėti gynybos pramonėje kažką padaryti – tikrai yra daug šalių, kurios toje srityje norėtų Ukrainai padėti“, – pabrėžė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad dabar yra „rimtas metas“ šalims partnerėms priimti esminius sprendimus toliau stiprinant ir teikiant paramą Ukrainai.

„Vasarį prezidentas Macronas ėmėsi iniciatyvos surengti aukšto lygio susitikimą, kuriame dalyvavo 27 valstybių atstovai. Šio susitikimo tikslas buvo parodyti, kad ir toliau vieningai remiame Ukrainą ir kad mūsų apsisprendimas ją remti niekur nedingo, siekiant užtikrinti, kad imperialistiniai Rusijos siekiai būtų sunaikinti. Taigi, visi siekiame padaryti daugiau, geriau ir kitaip Ukrainos labui“, – kalbėjo S. Sejourne.

„Stengiamės kiek įmanoma labiau patenkinti Ukrainos išsakytus poreikius. (...) Negalime rizikuoti, kad Rusija laimėtų Ukrainoje. Tokios rizikos leisti negalime“, – pabrėžė Prancūzijos diplomatas.

Latvija ir Estija: Macrono iniciatyva sveikintina

Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna E. Macrono išsakytus teiginius apie neatmetamas galimybes į Ukrainą siųsti NATO šalių personalą ne kariniais tikslais pavadino Europą pažadinusiu skambučiu.

„Mums reikia kitokio požiūrio, kitokios iniciatyvos, kad judėtume į priekį. (...) Labai džiaugiuosi, kad prezidentas Macronas ėmėsi šios iniciatyvos. Tai tarsi visus pažadinantis skambutis – privalome savo žodžius paversti veiksmais“, – sakė M. Tsakhna.

Bet to, pažymėjo jis, nepakanka – Europa turi kuo greičiau vykdyti jau duotus savo pažadus.

„Tikiuosi, kad rasime sprendimą, kuris padės mums šaudmenimis aprūpinti Ukrainą. Nes tai yra pats pigiausias ir efektyviausias būdas paremti Ukrainą ir apsaugoti mus. Privalome vykdyti savo pažadus – Europa pažadėjo 500 mln. eurų paramos, bet kol kas viskas sustabdyta. (...) Žadame tai jau seniai ir ilgai. Dabar laikas vykdyti mūsų pažadus“, – sakė Estijos diplomatijos vadovas.

Skubos poreikį išsakė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinšas.

„Labai svarbu kad tą skubos jausmą, kurį jaučiame čia, perteiktume ir likusiai Europai. Prezidentas Macronas ėmėsi fantastiškos iniciatyvos Paryžiuje, nes būtent jis meta iššūkį visai likusiai Europai galvoti kitaip, galvoti nestandartiškai, galvoti kaip Ukrainai jau šiandien skirti ir duoti reikiamos paramos“, – sakė K. Karinšas.

„Ukrainai reikia labai praktinių dalykų – ginklų, šaudmenų, ginkluotės ir kad būtų mokomi Ukrainos kariai“, – sakė kaimyninės šalies ministras.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje vykdamas į Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico užsiminė, kad atskiros Vakarų šalys yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą. Visgi, konkrečių valstybių politikas neįvardijo, tačiau perspėjo, jog tai gali padidinti konflikto eskalavimo riziką.

Savo ruožtu Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti. Tačiau, tvirtino jis, kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.

Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat patikino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, tai vienas iš galimų modelių.