Seimas ketina atsisakyti birželio 1-osios kaip Vaikų gynimo dienos, paskirti kitas datas

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS

272325

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymo atsisakyti birželio 1-osios kaip Tarptautinės vaikų gynimo dienos ir tam skirti kitas datas – gegužės trečiąjį penktadienį minėti Vaiko dieną, o lapkričio 20 dieną pažymėti kaip Pasaulinę vaikų teisių apsaugos dieną.

Argumentas keisti vaikų gynimo dieną – jos sovietinės ištakos.

„Siūlome at­min­ti­nų die­nų są­ra­še paminėti Vai­ko die­ną, Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną ir iš­brauk­ti Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną, taip at­si­sa­kant po­so­vie­ti­nio šios die­nos mi­nė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą“, – sakė grupės parlamentarų inicijuotą projektą pristačiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Parlamentas po pateikimo taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui Atmintinų dienų įstatyme įrašyti sausio 22-ąją, kuri būtų minima kaip 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena, o kitu balsavimu – grupės parlamentarų iniciatyvai gegužės 15-ąją minėti Respublikos dieną.

Įžvelgė tradicijos naikinimą

P. Kuzmickienė pristatydama siūlymą atsisakyti birželio 1-osios tvirtino, kad ji kilo iš 1949 me­tais Mask­vo­je įvy­ku­sios Sovietų Sąjungos tarptautinės moterų konferencijos ir pirmą kartą ji paminėta 1950 metais, o Vakarų pasaulis mini visai kitas datas.

„Iki šių die­nų Tarp­tau­ti­nė vai­kų gy­ni­mo die­na Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, tokiose kaip Bal­ta­ru­si­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Lenkijoje, Ru­si­jo­je, bei ko­mu­nis­ti­nė­se vals­ty­bė­se, to­kio­se kaip Ki­ni­ja, Šiau­rės Ko­rė­ja, Viet­na­mas, kas­met mi­ni­ma bir­že­lio 1 die­ną“, – kalbėjo konservatorė.

Tuo metu Ai­ri­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Kro­a­ti­ja, Kip­ras, Ny­der­lan­dai, Pran­cū­zi­ja, Da­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, anot jos, Pa­sau­li­nę vai­kų die­ną mi­ni lap­kri­čio 20-ąją.

„Tą die­ną, ku­rią 1959 me­tais bu­vo pri­im­ta mi­nė­ti Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ja, bei ku­rią 1989 me­tais pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė klausė, kodėl reikia „naikinti tai, kas yra mūsų tradicija“, ir siūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti kitomis šventėmis, o ne atsisakyti birželio 1-osios.

„Ko­dėl rei­kia pa­nai­kin­ti, iš­brauk­ti iš at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo bir­že­lio 1 die­ną kaip Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną? Tai jau yra mū­sų tra­di­ci­ja. Tai, kad šven­čia tik­ Ry­tų Eu­ro­pos ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lys, tar­kime, to­kios kaip Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir ki­tos, tai ir­gi nė­ra svarus ar­gu­men­tas“, – teigė Seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti birželio 1-osios, kaip atmintinos dienos, suderintas su socialiniais partneriais.

„Tai ki­lo iš pa­čių vai­ko tei­sių gy­nė­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, at­sto­vau­jan­čių vai­kams, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos. Taip pat dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si su pa­čiais vai­kais, kaip jie ver­ti­na, kad jų die­na yra mi­ni­ma ir ta­pa­ti­na­ma vis dėl­to su So­vie­tų Są­jun­go­je at­si­ra­du­sia bū­tent da­tos tra­di­ci­ja“, – kalbėjo M. Navickienė.

Iš atmintinų dienų sąrašo išbraukus birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, vietoj jos būtų įrašytas gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena, taip pat lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena. Šiuos siūlymus Seimas toliau svarstys rudenį.

Duoklė istorija ir valstybei

Seimas ėmėsi svarstyti ir prezidento G. Nausėdos siūlymą sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena.

„Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – įpras­min­ti vie­no ko­vin­giau­sių XIX am­žiu­je, il­giau­siai tru­ku­sio na­cio­na­li­nio, pi­lie­ti­nio, so­cia­li­nio pa­si­prie­ši­ni­mo Ru­si­jos im­pe­ri­jai is­to­ri­nę at­min­tį ir pa­skelb­ti sau­sio 22 die­ną 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo prieš oku­pa­ci­nę Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džią pra­džios die­na“, – pristatydama siūlymą sakė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Ji priminė, kad šiemet su­kan­ka 160 me­tų, kai 1863 metų sau­sio 22 dieną Var­šu­vo­je pra­si­dė­jęs su­ki­li­mas iš­si­plė­tė ir Lie­tu­vo­je. Anot patarėjos, tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę ir nepriklausomybę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

„Tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas ben­dra pras­min­ga vi­sų mū­sų veik­la pri­si­dės prie ryš­kaus ir gy­vo at­mi­ni­mo žmo­nių, ku­rie sa­vo pa­vyz­džiu ir ko­va prieš oku­pa­ci­nes struktūras ir šio­mis die­no­mis sim­bo­li­zuo­ja lais­vės sie­kį, žy­mi eu­ro­pie­tiš­kos is­to­ri­nės bei kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės pa­grin­dą“, – kalbėjo J. Karpavičienė.

Kitu projektu grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų Atmintinų dienų įstatyme siūlo gegužės 15-ąją įrašyti kaip Respublikos dieną.

Sumanymą pristatęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata sakė, kad gegužės 15 dieną susirinkęs Stei­gia­ma­sis Sei­mas paskelbė rezoliuciją, kuria įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką.

„Ge­gu­žės 15 die­nos ak­tas mi­ni­mas ir Ko­vo 11-osios ak­te, tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bės – res­pub­li­kos – kon­sti­tu­ci­nis pa­ma­tas. Ki­taip ta­riant, Lie­tu­vai ge­gu­žės 15 die­na yra svar­bi ne tik to­dėl, kad šią die­ną į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­ko mo­der­nių­jų lai­kų tau­tos at­sto­vy­bė, bet ir dėl to, kad šią die­ną Stei­gia­ma­sis Sei­mas ap­si­spren­dė dėl Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai itin reikš­min­go klau­si­mo, ko­kia bus Lie­tu­va. Vie­nu bal­su bu­vo pa­si­rink­ta res­pub­li­kos kryp­tis“, – kalbėjo R. Lopata.

Anksčiau Seimas gegužės 15-ąją yra paskelbęs Steigiamojo Seimo susirinkimo diena ir Tarptautinė šeimos diena.

Toliau šiuos siūlymus Seimas svarstys per rudens sesiją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt