Š. Narbutas: byloje nėra įrodymų apie mano atstovavimą Vyriausybei perkant testus

63d2296eabff820230126lbal30563
Lietuva
BNS / Fotobankas nuotr.
Ingrida Steniulienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas sako, kad jo byloje dėl COVID-19 testų reagentų įsigijimo nėra nė vieno įrodymo ir nė vieno liudytojo pasakymo, jog jis buvo Vyriausybės atstovas ar nepriklausomas ekspertas.

Apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėjo Š. Narbuto bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą dėl Š. Narbuto išteisinimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus.

„Aš niekam nebuvau pasakęs, kad esu savanoris, kad esu Vyriausybės atstovas, ekspertas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įgaliojimas atstovauti Vyriausybės suteikiamas posėdžio metu. Visi pasakė, kad nei nepriklausomas ekspertas, nei Vyriausybės atstovas. Tvarką, kaip tapti Vyriausybės atstovu, numato įstatymas. Nėra byloje nė vieno įrodymo, nė vieno liudytojo pasakymo, kad aš buvau Vyriausybės atstovas“, – per posėdį kalbėjo išteisintasis. 

Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

„Ne aš nusprendžiau, kokį kiekį Lietuva pirks“, – teisme teigė Š. Narbutas.

Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už kiekvieną testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

„Mes žinime, kad įprastomis sąlygomis tarpininkavimo komisiniai  – 10 proc. Mano atveju buvo 5 proc.“, – sakė Š. Narbutas.

Gegužę išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.

Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas 1 euro už vieną testo, parduoto Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.

Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, be ne Lietuvos biudžeto lėšas.

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis mano, kad Š. Narbuto išteisinimas dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo, kai tarpininkavo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, buvo visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.

Prokuroras Apeliacinio teismo prašo žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.

Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.

Dabar Š. Narbutas iš valstybės prašo jam priteisti papildomai dar  3 tūkst. 520 eurų už advokato pagalbą Apeliaciniame teisme.