S. Lavrovo kalbos boikotuotos dviejose JT institucijose

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

206789

Daugelis diplomatų antradienį išėjo iš salės per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kreipimąsi Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje, prisijungdami prie panašaus jo kalbos boikoto per Nusiginklavimo konferenciją Ženevoje.

Pasak salėje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, kai buvo paleistas iš anksto įrašytas S. Lavrovo vaizdo pranešimas, diplomatai išėjo, protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Labai ačiū už šį nuostabų paramos ukrainiečiams, kovojantiems už savo nepriklausomybę, demonstravimą“, – boikoto akcijai vadovavusi ukrainiečių ambasadorė Jevhenija Filipenko sakė miniai, susirinkusiai prie didelės Ukrainos vėliavos šalia įėjimo į salę.

„Bet kokia invazija lemia žmogaus teisių pažeidimus... masinius pažeidimus ir aukas tarp civilių gyventojų“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Jerome'as Bonnafont'as (Žeromas Bonafonas).

„Svarbu, kad Žmogaus teisių taryba šiuo išėjimu parodytų, jog laikosi išvien su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis“, – pridūrė jis.

Apie boikotą pranešta praėjus mažiau nei valandai po to, kai beveik visi diplomatai paliko salę JT Europos būstinėje Ženevoje, kai buvo paleista S. Lavrovo kalbos vaizdo įrašas Nusiginklavimo konferencijoje – institucijoje, kuri buvo įkurta 1979 metais, siekiant nutraukti Šaltojo karo laikais vykusias ginklavimosi varžybas.

Tąkart diplomatai taip pat susirinko prie Ukrainos vėliavos ir garsiai plojo.

Plojimai buvo girdimi ir salėje, kur tęsėsi S. Lavrovo kalba, kurios klausėsi vos keli ambasadoriai iš tokių šalių kaip Jemenas, Sirija, Venesuela ir Tunisas.

„Karo nusikaltimai“

Buvo numatyta, kad antradienį vyriausiasis rusų diplomatas atvyks į Ženevą ir asmeniškai kreipsis į su JT susijusią nusiginklavimo instituciją, taip pat į JT Žmogaus teisių tarybą.

Tačiau paskutinę minutę ministras atšaukė savo dalyvavimą, o Maskva ši sprendimą paaiškino ES šalių įvestomis „antirusiškomis sankcijomis“.

Rusija tapo tarptautine atstumtąja, prieš šešias dienas pradėjusi plataus masto invaziją į kaimyninę šalį. Per kautynes Ukrainos miestų gatvėse žuvo jau dešimtys žmonių, o šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti bėgti.

Rytinis Nusiginklavimo konferencijos posėdis prasidėjo tylos minute aukoms Ukrainoje pagerbti.

„Rusijos beatodairiški išpuoliai prieš civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą yra karo nusikaltimai ir Romos statuto pažeidimai“, – per susitikimą sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Romos statutas yra sutartis, kuria buvo įsteigtas Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.

„Rusijos agresija kelia pasaulinę grėsmę, – perspėjo D. Kuleba. – Atsakas taip pat turi būti visuotinis.“

Pasak ministro, Ukraina paragino sušaukti specialųjį Nusiginklavimo konferencijos plenarinį posėdį dėl krizės, tačiau lieka neaišku, ar toks susitikimas bus surengtas.

Kijevui pirmadienį pavyko įtikinti JT Žmogaus teisių tarybą surengti skubias diskusijas. Ukraina sieks, kad būtų pradėtas aukšto lygio tyrimas dėl konflikto metu padarytų pažeidimų, prasidėjusių nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Tuo metu S. Lavrovas savo kalboje Nusiginklavimo konferencijoje apkaltino Kijevą dėl krizės ir pareiškė, kad Ukraina bando pagaminti branduolinį ginklą.

„Galiu jus patikinti, kad Rusija, kaip atsakinga tarptautinės bendruomenės narė... imasi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią branduolinių ginklų ir susijusių technologijų atsiradimui Ukrainoje“, – pabrėžė jis.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt