S. Krėpšta pastebi proveržį Lietuvos finansų sektoriuje: vis daugiau įmonių skolinasi obligacijų rinkose

Lietuva

Simonas Krėpšta / Dainius Labutis/ELTA

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA

324203

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad pastaraisiais metais finansavimo siekiančios Lietuvos įmonės vis dažniau atsisuka į obligacijų rinkas. Jo teigimu, dėl mažos komercinių bankų tolerancijos rizikai įmonėms yra nelengva gauti gauti reikiamą finansavimą.

„Matome, kad obligacijų rinka yra aktyvi ir per pastaruosius porą metų stebime netgi tam tikrą bumą – vis daugiau įmonių atranda kapitalo rinkas obligacijų skolinimosi fronte. To priežastis akivaizdi – nėra labai lengvas finansavimo prieinamumas iš komercinių bankų Lietuvoje“, – trečiadienį Kaune vykusio seminaro metu kalbėjo jis.

S. Krėpšta pristatė Europos Sąjungoje (ES) vykdytos apklausos duomenis, rodančius, jog atmestų finansavimo paraiškų procentinė dalis Lietuvoje yra didžiausia ir maždaug tris kartus viršijanti ES vidurkį.

„To svarbia priežastimi yra bankų rizikos apetitas. Lietuvoje tas apetitas yra pakankamai mažas – jis galbūt keičiasi, bet pakankamai lėtai. Nemaža dalis įmonių tai mato kaip problemą – prastą finansinių išteklių prieinamumą“, – aiškino LB valdybos narys.

Pasak S. Krėpštos, šiuo metu Lietuvos ir Europos finansavimo kontekste dominuoja bankai. Jo pateiktais duomenimis, Lietuvoje įmonės iš bankų gauna daugiau nei 80 proc. viso išorinio finansavimo. Anot jo visai kita situacija stebima JAV, kur daug didesnės finansavimo apimtys ateina iš kapitalo rinkų.

„Pensijų fondų turtas lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP) JAV yra 180 proc., Europoje – 30 proc. Instituciniai investuotojai sudaro didžiąją dalį investicijų kapitalo rinkose ir be abejo, visai kiti horizontai įmonėms pritraukti finansavimo, kai yra 5 kartus didesnės finansavimo apimtys. Lietuvoje pensijų fondai sudaro 10 proc. BVP“, – teigė jis.

„Finansų sektoriaus forma yra viena iš priežasčių, kodėl konkurencingumas ir inovatyvumas visos ekonomikos Europoje atsilieka nuo JAV ir Kinijos“, – pabrėžė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi rugsėjį pristatė ilgą lauktą ekonominę ataskaitą. Jis ragino ES parengti „naują Europos pramonės strategiją“, kurios tikslas būtų atgaivinti silpnėjantį bloko konkurencingumą Kinijos ir JAV atžvilgiu.

„Pasiekėme tašką, kai nesiimdami veiksmų turėsime paaukoti savo gerovę, savo aplinką arba savo laisvę, – sakė jis per spaudos konferenciją Briuselyje. – Tai bus lėta agonija.“

Tarp pateiktų rekomendacijų minimas raginimas Europai stiprinti kapitalo rinkas, siekiant skatinti investicijas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt