S. Krėpšta: finansinių technologijų rinkoje stebima konsolidacija

Lietuva

Simonas Krėpšta. Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: BNS

305807

Finansinių technologijų (fintech) rinką prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) stebi šio sektoriaus įmonių jungimosi tendenciją ir didėjančią brandą, sako centrinio banko valdybos narys.

„Matome, kad vyksta tam tikra sektoriaus konsolidacija, šiek tiek mažėja įstaigų skaičius. Liekančios įstaigos rinkoje galbūt lėtai, bet didina savo brandą“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija sakė Simonas Krėpšta.

„Tam tikrą sektoriaus konsolidaciją matome nuo 2021 metų“, – teigė jis.

Pasak S. Krėpštos, Lietuva yra vienas Europos finansinių technologijų centrų tiek pagal licencijuotų įmonių, tiek pagal aptarnaujamų klientų skaičių. Jo teigimu, Lietuvos fintech bendrovės aptarnauja 30 mln. Europos klientų.

„Kas dešimtas europietis naudojasi Lietuvos finansų technologijų paslaugomis ir tai, be abejo, yra didelis skaičius turint galvoje, kad mūsų bendrasis vidaus produktas yra 0,6 proc. Europos Sąjungos lygio“, – sakė LB atstovas.

Jo teigimu, kitaip nei 2022 metais, pernai daugiau nei pusė šalies fintech bendrovių dirbo pelningai: „Pats sektorius yra didelis, auga, jo apyvartos ir klientų skaičius auga.“

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė klausė, ar LB pakaks žmogiškųjų išteklių prižiūrėti visą augantį fintech sektorių.

„Turiu nuogąstavimą, kad atrodo, kad viskas gerai, bet, pasirodo, kad liko kažkas neprižiūrėta, nesužiūrėta“, – teigė R. Budbergytė.

LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovo Vaido Cibo teigimu, fintech sektorių prižiūri keli LB skyriai, taip pat padaugėjus fintech įmonių ir jas stebinčių specialistų skaičiui banke įsteigta apie 20 naujų pinigų plovimo prevencijos specialistų etatų.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas teiravosi, ar daugiau baudų už pažeidimus, „kurie egzistavo, buvo ir mes jų nematėme“, LB pastaraisiais metais skiria dėl sugriežtėjusio teisinio reguliavimo, ar dėl pasikeitusio jo interpretavimo.

Jis pažymėjo, kad anksčiau tikrinant fintech bendroves pro pirštus buvo žiūrima į įmonių reputaciją.

S. Krėpšta tikino, kad centrinio banko kontrolė sugriežtėjo.

„LB suintensyvino priežiūrą ir šiuo metu vykdome maždaug 20-30 patikrų kasmet. Yra tas sveikas ciklas, kas kiek metų įstaiga turėtų būti tikrinama, rizikingos – dažniau“, – sakė S. Krėpšta. – Kuo daugiau rizikų, tuo didesnis dėmesys.“

Anot S. Krėpštos, dauguma fintech įmonių licenciją gavo 2017–2021 metais. Dėl pažeidimų ar veiklą nutraukus pačioms įmonėms LB pernai panaikino 13 licencijų, o suteikė keturias naujas.

2023 metais už pažeidimus centrinis bankas skyrė maždaug 3 mln. eurų baudų, o šiemet jų suma pasiekė 1,5 mln. eurų. LB duomenimis, tai gerokai daugiau nei dar ankstesniais metais.

„Pastaruosius keletą metų ėmėmės intensyvios (fintech sektoriaus – BNS) priežiūros“, – teigė LB atstovas.

LB, pasak S. Krėpštos, per pastaruosius porą metų taip pat nustatė 14 reikšmingų pažeidimų, po kurių buvo panaikinta įstaigos licencija, skirta didelė bauda arba apribota įmonės veikla.

Anot S. Krėpštos, tarp fintech įmonių klientų yra daug rizikingų sektorių bendrovių, pavyzdžiui, virtualių valiutų, informacinių technologijų sektoriai.

LB prižiūri apie 150 finansinių technologijų įmonių, teikiančių mokėjimo paslaugas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt