Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
Kaip Eltai teigė kultūros ministras, atleisti A. Valotką, šiuo atveju, nėra paprasta.
„Atleidimas yra įstatymais apibrėžtas, tai nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas. Jam galioja valstybės tarnybos įstatymai su visais įmanomais to įstatymo punktais. Todėl atleisti žmogų, jeigu nesibaigia jo kadencija, gali tik aiškiai formuluojant už ką, pateikiant teisinius argumentus, nes visa kita bus darbo ginčas. Taigi padarius kažkokius netinkamus veiksmus darbdavys, šiuo atveju ministerija, tampa silpnąja puse“, – Eltai komentavo S. Kairys
„Tikrai nežadu iš principo statyti instituciją į keistą padėtį, kad ponas Valotka po to per teismus grįžtų į savo kėdę, kurios taip įsikibęs laikosi. Tam yra visos procedūros ir kas susiję su įstatymais, Kultūros ministerija padarė viską, dabar kamuolys yra vadovo pusėje“, – pridūrė jis.
„Teismų praktika, kuri labai aiškiai rodo tokių atvejų, kur yra ribos ir pritaikyti kažką daugiau nei pastaba, tos galimybės nėra“, – tęsė ministras.
Pats ministras tikina, kad vis dar laukia teismo sprendimo dėl A. Valotkos apskųsto administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuri teigė, kad pastarojo liepimas panaikinti dviejų kaimų lenkiškus užrašus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevič jau ir anksčiau tikino, kad jei teismo sprendimas bus nepalankus dabartiniams vietovardžiams, savivaldybė ketina jį apskųsti. S. Kairio nuomone, tai galėtų esamai situacijai suteikti naujų aplinkybių.
„Jeigu bus kažkokios naujos aplinkybės, bus nauji vertinimai, o iki tol ponas Valotka laiko mus visus šiokiais tokiais įkaitais“, – teigė S. Kairys.
Šiuo metu ministras negali komentuoti, ką pakeistų atitinkamas teismo sprendimas, tačiau jis tikina, kad, atsiradus bet kokioms naujoms aplinkybėms, jos bus vertinamos tiek teisiškai, tiek kitais būdais. S. Kairys pabrėžia, kad yra ir vadovų metinės užduotys bei metiniai vertinimai.
ELTA primena, kad Kultūros ministerija spalio pabaigoje pasiūlė A. Valotkai abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius VKI. Toks raštas vadovui skirtas po jo pasisakymų konferencijoje, kurios metu VKI viršininkas nepagarbiai kalbėjo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje, kurios metu jis nurodė, jog lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Tuo metu kovo mėnesį VKI sulaukė kritikos dėl šalies institucijoms išsiųsto rašto, kuriame nurodė, jog planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.