PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Kovo 23 d. 15:30

S. Kairys neatmeta, kad A. Smetonos paminklo idėja gali likti neįgyvendinta

Vilnius

Paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui A. Smetonai stove ir Ukmergės rajono Užulėnio kaime. Dainiaus Vyto / Ukmergės r. savivaldybės nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


169216

Vilniaus savivaldybei dvejojant dėl paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai konkurso rezultatų, kultūros ministras Simonas Kairys neatmeta, kad idėja gali likti neįgyvendinta.

Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

„Dar nesulaukiau savivaldybės, matau, tik kad kažką pasako komisija, kuri, su visa pagarba, yra patariamojo pobūdžio ir leidžia priimti sprendimą merui ar tarybai. Matome mero pavaduotojo komentarus, kad jie kažkur kreipsis, kažką darys, bet iš esmės apsisprendimo nėra. Savivaldą vertiname, gerbiame, jei bus tokia pozicija, kad jie nemato prasmės ir reikalingumo, turbūt ir nutrūks šis procesas“, – BNS sakė ministras.

Pasak jo, įvykus konkursui, toliau ministerija turėtų Vilniaus savivaldybei perversti numatytas lėšas paminklui, perduoti autorines teises, o savivaldybė toliau rūpintųsi idėjos įgyvendinimu.

„Jei viskas priklausytų nuo Kultūros ministerijos, galėčiau vienaip teigti, bet ne viskas nuo ministerijos priklauso – šiuo atveju, nuo savivaldybės, tai aš negaliu atmesti tokio kelio į reuzultato nebuvimą“, – tvirtino ministras.

Rengti naują konkursą prašo savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija, vadovaujama tarybos nario Gedimino Jauniaus.

Tuo metu vicemeras Tomas Gulbinas BNS tikino, kad dėl paminklo, suplanuoto pastatyti netoli Vyriausybės, likimo sostinės politikai dar diskutuoja.

„Šiuo metu mes tariamės tarp frakcijų, manau, artimiausiu metu turėsime tą suformuluotą poziciją. Kol kas šis klausimas yra pasitarimo stadijoje, tiesiog norime maksimaliai visų tarybos narių nuomones išgirsti“, – teigė T. Gulbinas.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Savivaldybės Istorinės atminties komisija be kita ko projektą atrinkusioje komisijoje pasigedo „savivaldybės administracijos ir vilniečių atstovų“ – jie kviesti tik pradinėje konkurso stadijoje, o galutinius darbus atrinko tik architektai ir skulptoriai.

Savivaldybės patariamasis organas ragina iš naujo įvertinti paminklo „meninius sprendinius“ ir biudžetą.  

Pagal autorių skaičiavimus, paminklas turėtų kainuoti per 45 tūkst. eurų, o visas projekto įgyvendinimas – 233 tūkst. eurų.

S. Kairys sako sutinkantis, kad tokiuose konkursuose „visuomenės nuomonė yra svarbi, politikų kažkoks dalyvavimas irgi turi būti“, tačiau ragino pasitikėti šios srities ekspertais – skulptoriais ir architektais.

„Turime klausytis jų, kaip vienokie ar kitokie objektai atsiranda erdvėje, kaip jie įprasmina vieną ar kitą įvykį, asmenybę. Kartais pas mus tokia situacija, kad tų diskusijų atsiranda daug ir tada jau patys nebežinome, ko norime iš savęs. Esame menininkų, kūrėjų pusėje, nes jei čia užstrigsime, ateityje turėsime tikrai didelių problemų kviesdami kūrėjus dalyvauti panašiuose konkursuose. Mums be galo svarbus ryšys“, – sakė jis. 

Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.

Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

BNS