Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Dirbančiųjų kultūros sektoriuje Lietuvoje skaičius yra didžiausias nuo 2013 m., nuo kada Eurostat pradėjo tai stebėti“, – pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė S. Kairys.
„2022 m. augimas buvo 6,3 proc., o tai rodo sektoriaus atsigavimą. Visoje ES kultūros srityje dirbo 3,8 proc. visų dirbančiųjų, Lietuvoje – 4,1 proc.“ – džiaugėsi ministras, pažymėdamas, kad didžioji dirbančiųjų veikia muziejuose, bibliotekose, archyvuose bei kultūros centruose.
„Kas dar labai svarbu, vieną darbą kultūros srityje turi 88,5 proc. žmonių, ES vidurkis – 93,1 proc.“ – duomenimis dalijosi jis.
Todėl, vertinant pastaruosius duomenis, Ministrų kabineto nariui peršasi išvados, jog kultūros sektorius po koronaviruso pandemijos atsigavo bei susidorojo su augančiomis energetinių išlaidų kainomis.
„Sektorius atsigavo po covid, pagalbos priemonės buvo taiklios, pavyko išgyventi energetinių išlaidų augimo laiką, popandeminis laikotarpis buvo labai aktyvus ir tai tebesitęsia, atsiranda poreikis įtraukti daugiau asmenų“, – rašė ministras.
S. Kairys džiaugėsi ir tuo, kad kultūros sektorius transformuojasi – „atsiranda daug kitų, ypač tarpsektorinių galimybių“.
„Kultūros sektoriuje yra gana saugu, net ir neramiais laikais“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad 2020 m. Lietuvoje įsismarkavus COVID-19 pandemijai, karantinų metu buvo ribojamos įvairios kultūrų įstaigų veiklos, drausta rengti renginius, koncertus, kitus meninius užsiėmimus.