Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS.LT
„Lietuva nuolat dokumentą palaikė. Pati daug išsiderėjo, kad jis būtų pritaikytas mūsų šalies sąlygoms, kad, pavyzdžiui, negaliotų kariniuose poligonuose, kad gamtos atkūrime, miškų ekosistemose būtų irgi labiau prisitaikyta Lietuvos sąlygoms“, – BNS sakė ministras.
S. Gentvilas tvirtino, kad prieš pirmadienį vyksiančią ES Aplinkos tarybą Seime buvo gautas „didelis ir stiprus mandatas“, kad Lietuva reglamentą palaiko ir įgaliojo išsakyti nacionalinį pareiškimą dėl konkretaus finansavimo numatymo reglamento įgyvendinimui.
„Yra labai trapi dauguma, bet, tikėtina, kad reglamentas bus priimtas. Tada viskas. Čia yra lemiamas balsavimas“, – sakė S. Gentvilas.
„Valstybės per dvejus metus turėtų pasirengti nacionalinius gamtos atkūrimo planus ir juose numatyti, kaip bus atkurtos pelkės, upių vientisumas, miškui būdingų paukščių apsaugą, kaip bus stabdoma erozija. Tai labai mažai liečia dirbamas, ariamos žemės teritorijas. Iki 2030 metų viskas koncentruojasi į „Natura 2000“ teritorijas“, – kalbėjo ministras.
S. Gentvilas taip pat pareiškė, kad Lietuva reglamento reikalavimams įgyvendinti jau yra nukreipusi ES struktūrinės paramos lėšų.
„Tikėtina, kad mums naujų pinigų mažai reikės, nes esame susiplanavę dabartiniais europiniais pinigais darbus finansuoti. Dabar esame stipriai užsitikrinę, kad pinigų bus“ – teigė S. Gentvilas.
Europos parlamente Gamtos atkūrimo reglamentui pritarta šį vasarį.
Europos Komisija reglamento projektą parengė prieš dvejus metus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.