S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinės paminėtos ir Lenkijoje

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

45238

Lietuvoje minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 85-ąsias metines, minėjimo renginiai taip pat vyko ir Lenkijoje - Ščecine ir lakūnų žūties vietoje Pščelniko miške.

Šeštadienį Ščecino miesto aikštėje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras surengė pasirodymus. Sekmadienį Ščecine, Šv. Jokūbo katedroje, buvo laikomos Šv. Mišios, prie koplyčios, kurioje pakabinta S. Dariaus ir A. Girėno atminimo lenta, padėta gėlių.

Vėliau Lietuvos delegacija dalyvavo pagerbimo ceremonijoje žūties vietoje Pščelniko miške prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, dalyvavęs Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 85-ųjų metinių minėjime Lenkijoje, iškilmių dalyviams perdavė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimą.

„Esu sujaudintas besitęsiančia tradicija paminėti Lietuvos lakūnų žygdarbį šioje nuostabioje Lenkijos vietoje. Nuoširdžiai dėkoju visiems Lenkijos žmonėms ir ypač Ščecino-Kamiensko arkivyskupui metropolitui Andrzejui Dzięgai, Myslibužo burmistrui Piotrui Jerziui Sobolewskiui už pastangas ir darbus išsaugojant šią, Lietuvos, Europos ir pasaulio aviacijai svarbią atminimo vietą. Tai yra dar vienas puikus pavyzdys, kaip bendrai gebame ir mokame išlaikyti bei puoselėti istorinės atminties vietas. Labai vertiname Lenkijos Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministro dėmesį šiam renginiui“, - sakoma premjero sveikinime.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad svarbiausias Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetas - strateginės kaimynystės santykių su Lenkija puoselėjimas.

„Padarysiu viską, kas yra mano galiose, kad mūsų santykiai būtų geri, tvarūs, nepriklausantys nuo vidinių politinių pokyčių“,- teigia ministras pirmininkas S. Skvernelis.

Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-iųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų.

1933 m. liepos 15 d. nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica”, pakilę iš Niujorko Floido Beneto aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Deja, 1933 m. liepos 17-osios naktį dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, nutilo „Lituanicos” gausmas. Iki skrydžio pabaigos - Kauno aerodromo - tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos.

Įdienojus Kauną pasiekė žinia, kad Soldino pušynėlyje rasta nukritusi „Lituanica“ su abiem žuvusiais.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, lakūnų vardai Lietuvai visiems laikams tapo didvyriškumo ir pasiaukojimo simboliu.

„Prieš 85 metus į transatlantinį skrydį pakilo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanica“, mūsų tautai įkūnijusi svaiginančių tikslų siekį ir laisvą dvasią, o lakūnų vardai visiems laikams tapo didvyriškumo ir pasiaukojimo dėl Lietuvos simboliu“, - skrydžio sukakties proga sakė prezidentė.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt