S. Besagirskas: jeigu mokesčiai bus keliami tiems, kas gali lengvai jų išvengti, jie tikrai trauksis į „šešėlį“

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

262016

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas teigia, kad jeigu valdžia vykdydama mokesčių reformą, dėl vienos ar kitos priežasties, pakels mokesčius verslui ir individualiai veikiantiems asmenims bus matomas veiklos perkėlimas į „šešėlį“. Anot jo, tiek individualiai veikiantys asmenys, tiek didžiosios įmonės turi būdų kaip pasitraukti iš švarios veiklos, jeigu jaučiamas per didelis spaudimas.

„Ekonomikos vadovėliuose yra rašoma ir praktikoje yra patvirtina, kad mokesčių kelti recesijos metu negalima, nes paskatinamas šešėlis. Šiandien, prasidėjus recesijai, kuri nesibaigs šiais metais ir greičiausiai dar gali užsitęsti ir 2024 metais, jeigu mes kelsime mokesčius ir ypač tiems asmenims, kurie gali lengvai tų mokesčių išvengti jie tikrai trauksis į „šešėlį“. Ir jų sugaudyti neįmanoma“, – Eltai aiškino S. Besagirskas.

„Greičiausiai netgi bus matomas sumažėjimas valstybės pajamų ir išlaidų išsipūtimas, nes reikės daugiau resursų, kad gaudyti tuos, kurie nemoka mokesčių“, – pridūrė jis.

VPVA prezidentas teigė, kad iš oficialios veiklos sunkiau pasitraukti mažosioms įmonėms. Bet, jo nuomone, gali būti tokių verslų, kurie teikia statybos, auklių ir nuomos paslaugas, kurie sugebėtų tai padaryti.

„Įmonėms pasitraukti į šešėlį yra ganėtinai sudėtinga. Čia nebent toms, kurios gali gauti pinigų iš fizinių asmenų tiesiai, kaip pavyzdžiui statybos sektoriai, kurie gali statydami namus ar vykdydami remontus gauna užmokesti grynais ir niekas nieko nesužino. Tai pat tai gali būti būsto nuoma ar auklių paslaugos, bet didžiąją dalimi čia vėl individuali veikla“, – aiškino jis.

Taip pat S. Besagirskas tikino, kad didieji verslai irgi galėtų sau „susimažinti“ mokesčius. Visgi, anot jo, jie tai padarytų legaliai, pasinaudodami tuo, kad dalį mokesčių gali sumokėti šalyse, kaip pavyzdžiui Estijoje, kur taikomi mažesni tarifai arba egzistuoja kiti būdai sumažinti apmokestinimą.

„Jeigu įmonių mokesčiai smarkiai padidėtų, tai jos galimai darytų tą patį, ką padarė prasidėjus konfliktui su Kinija ir pasitraukia iš Lietuvos. Tai de facto jos vykdo veiklą Lietuvoje, bet jos turi užsiregistravusios šiaurės Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Ir įmonės irgi pradeda žaisti, kaip galima susimažinti mokesčius. Yra pavyzdžiui labai populiari schema Estija-Lietuva, kai vienos išlaidos yra teigiama, kad patiriamos Lietuvoje, kitos, teigiama, kad patiriamos Estijoje“, – aiškino VPVA prezidentas.

„Tai galbūt veikia ne taip gerai toms, mažosioms įmonėms, bet jeigu įmonė daro 10 mln. eurų apyvartą, tai jiems labai apsimoka taip, legaliai, susimažinti mokesčius“, – pridūrė jis.

Pirmiausia eitų prie taupymo, o ne apmokestinimo

S. Besagirskas mano, kad šiuo metu Lietuvoje yra erdvės mokesčių mažinimui. Bet, pasak jo, tokiam tikslui pasiekti reikalinga institucijų funkcijų ir panaudojamų finansų peržiūra ir noras šalinti neefektyvius elementus. Anot jo, pašalinus tokias „pelkes“ būtų galimai įmanoma sutaupyti iki 20 proc. institucijų išleidžiamų lėšų.

„Tikrai yra parazituojančios vietos, tokios galima pavadinti „pelkės“, kurios nieko nedaro, bet ima didelius pinigus“, – tvirtino S. Besagirskas.

„Jeigu kažkas padarytų gerą auditą, galimai paaiškėtų, kad 20 proc. lėšų, nueina nežinia kur ir jų nereikia išleisti. Ir neišleidus turbūt būtų geriau“, – pridūrė jis.

VPVA prezidentas tvirtino, kad Lietuvoje egzistuoja institucijos kurios neatlieka jokios naudą nešančios funkcijos arba tai daro neefektyviai. Pasak jo, tokių institucijų uždarymas atneštų vien tik finansinės naudos.

„Šiuo metu mes turime institucijų, kurias uždarius, niekas nepasigestų, išskyrus žmonės, kurie galbūt ten dirba. Nesakysiu pavadinamais, bet kai kurios šalys tokių net neturi. Arba turime tokį variantą, kad funkciją atlieka virš 400 žmonių per visą Lietuva, Estijoje tam reikia tik trijų. Pagal tarptautinį reitingą estai taip pat atrodo aukščiau. Tai klausimas, ką mes darome?“, – aiškino jis.

Galiausiai S. Besagirskas paminėjo, kad taip pat būtų naudinga panaikinti galimą institucijų funkcijų dubliavimąsi. Anot jo, Baltijos regiono valstybės, bei Lenkija ir Čekija yra geras pavyzdys, kaip tokių, pasikartojančių ,atsakomybių sukuriama finansinė ir biurokratinė našta gali būti pašalinta.

„Yra tam tikros valstybės funkcijos, kurios dubliuojasi tarp skirtingų institucijų. Ir to nėra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar Čekijoje. Ir ten daro viena institucija ir daro efektyviau. O čia vyksta dubliavimas, kuris sukuria labai didelę biurokratinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui, tiek pačioms institucijoms“, – aiškino S. Besagirskas.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt