S. Bartkus: naujo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo statybos galėtų startuoti už kelerių metų

20210301_114217
Vilnius
BNS Fotobanko nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Šią savaitę Lietuvos oro uostams (LOU) pristačius ilgalaikį tinklo plėtros planą iki 2052 m., bendrovės generalinis direktorius Simonas Bartkus tvirtina, kad pagrindiniai prioritetai yra sukoncentruoti iki 2030 m., ypač kalbant apie Vilniaus oro uostą. Pasak jo, per artimiausius kelerius metus numatoma sostinėje pradėti atvykimo terminalo statybą.

„Yra numatyta pradėti vidurinės dalies rekonstrukciją, dabartinės registracijos salės, kuri turės visai kitą funkciją po 2025-ų metų. Tikimės, kad dar po metų galėtų startuoti ir naujo atvykimo terminalo statybos“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo S. Bartkus.

„Turime kaip įmanoma skubintis su atvykimo terminalu. Planas yra šiais metais įgyvendinti architektūrinės vizijos dalį, atlikti architektūros darbus, vėliau pereiti į planavimą ir statybą. Matome, kad čia dar keleri metai iki to, kada atvykimo terminalą galėtume turėti“, – aiškino jis.

Pasak S. Bartkaus, šiai dienai Vilniaus oro uostas aptarnauja 1,5 karto didesnį keleivių skaičių, negu buvo numatyta statant dabartinius terminalus.

„2023 m. vien Vilniaus oro uoste buvo 4,4 mln. keleivių, tuo metu, kai dabartiniai terminalai buvo statomi, jie buvo projektuojami 3 mln. keleivių srautui. Vėliau teorinis pajėgumas buvo pakeltas iki 3,5 mln. keleivių, bet realybėje jau dabar turime situaciją, kad turime beveik 1,5 karto daugiau keleivių“, – sakė LOU vadovas.

„Išvykstančių keleivių terminalas projektuojama, kad turės 7,5 mln. keleivių pajėgumą. Tai suteikia galimybes artimiausius 10 metų auginti keleivių srautą“, – pažymėjo jis.

Kauno oro uoste šiemet tikimasi 1,5 mln. keleivių

Šį mėnesį taip pat prasideda terminalo plėtros darbai Kauno oro uoste. Anot LOU generalinio direktoriaus, keleivių aptarnavimo pajėgumai baigus statybas išaugs dvigubai, o jau šiemet tikimasi 1,5 mln. keleivių šiame oro uoste.

„Kauno oro uoste šį mėnesį prasideda terminalo plėtros darbai. Dabar esamas keleivių terminalas išsiplės į abi puses, bus statomi priestatai į abi puses, jis vizualiai atrodys kaip vienalytis, išplėstas terminalas. (...) Statybas šį mėnesį pradedame, jos užtruks apie pusantrų metų. Keleivių aptarnavimo pajėgumai išaugs nuo 1 iki 2 mln. keleivių“, – tvirtino S. Bartkus.

„Esame toje situacijoje, kai poreikis tą daryti yra būtinas, nes 2023 m. Kauno oro uoste turėjome 1,3 mln. keleivių. (...) Tikėtina, kad jau šiais metais bus 1,5 mln. keleivių šiame oro uoste“, – aiškino jis.

S. Bartkus pažymėjo, kad netolimoje ateityje dėl Karmėlavoje statoma aplinkkelio bei „Rail Balticos“ linijos bus ir geresnis susisiekimas su Kauno oro uostu.

„Kiek žinau, Karmėlava turi suplanuotą aplinkkelį, kuris ateityje turėtų eiti pro pat oro uostą. Tai patogumas antžeminiais keliais turėtų pagerėti tiek atvykstantiems iš Kauno, tiek iš Vilniaus, tiek iš Pietų Lietuvos taškų“, – dėstė LOU vadovas.

„Taip pat džiugu matyti, kad jau toje vietoje prasidėjęs statybos darbai „Rail Balticos“ linijoje. Ji eis pro Kauno oro uostą“, – teigė jis.

Palangoje – regioninis oro uostas, kuriame taip pat tikimasi keleivių augimo

Kalbėdamas apie Palangos oro uostą, S. Bartkus akcentavo, kad jame bazė yra mažesnė, negu Vilniuje ir Kaune, tačiau galimas procentinis augimas yra labai panašus. Jis minėtą oro uostą mato kaip regioninį, konkuruojantį su Liepoja, tačiau sėkmingai augantį ir per kelerius metus pasieksiantį bent pusę milijono keleivių, kai praėjusiais metais jų buvo 300 tūkst.

„Aš ir ateityje matau, kad tai labiau regioninis oro uostas. Vertinant konkurencinį aspektą, manau, kad jis veikia sėkmingai. Palangos oro uostas konkuruoja su Liepojos oro uostu, iki kurio 70 kilometrų ar net dar mažiau ir matome, kad Liepojoje dabar nebėra nė vieno skrydžio“, – kalbėjo LOU generalinis direktorius.

„Visi keleivių srautai šiame regione susijungia į Palangos oro uostą, bet su tinkamomis priemonėmis procentinis augimas yra tikėtinas ir per kelis metus pasieksime bent 0,5 mln. keleivių“, – tvirtino jis.

Šiemet – skrydžiai iš Kauno į Berlyną, kasdieniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Miuncheno

2024 m. bus akcentuojamas kokybinis Lietuvos pasiekiamumas bei skrydžių skaičiaus į Vokietijos miestus didinimas. Anot LOU vadovo, planuojama šių metų vasarą turėti skrydį iš Kauno į Berlyną, kasdienius skrydžius tarp Vilniaus ir Miuncheno, taip pat turėtų atsirasti tiesioginis susisiekimas tarp Lietuvos ir Portugalijos.

„Planuojame, kad skrydžių į Berlyną iš Vilniaus ženkliai padidės dažnis artėjančią vasarą, pirmą kartą turėsime skrydį iš Kauno į Berlyną. Miunchenas istoriškai buvo mažesnį pasiekiamumą turintis, bet artėjančią vasarą planuojame, kad jau bus kasdieniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Miuncheno“, – sakė S. Bartkus.

„Istoriškai nėra buvę tarp Lietuvos ir Portugalijos tiesioginio susisiekimo, tai aktyviai dirbame ir tikėtina, kad 2024 m. toks skrydis galėtų atsirasti“, – pažymėjo jis, akcentuodamas, kad skrydžių dažninimas turi būti subalansuotas ir tvarus.

Tarp galimybių – tiesioginis skrydis į Uzbekistaną

Pastaruoju metu augant migrantų iš Vidurinės Azijos skaičiui Lietuvoje, S. Bartkus užsimena ir apie galimybę vykdyti tiesioginius skrydžius į Uzbekistaną. Tačiau, tam šiuo metu kliūčių sudaro uždarytos oro erdvės virš Rusijos bei Ukrainos.

„Matome, kad ganėtinai sėkmingai Lietuvoje auga Turkijos oro linijos, kurios dabar du kartus per dieną skraidina į Stambulą ir labai nemaža keleivių dalis yra iš Vidurinės Azijos, kurie mus pasiekia per Stambulą. Žiūrime ir į tiesioginių skrydžių galimybę į tą patį Uzbekistaną, kaip potencialiai didžiausią tašką”, – teigė LOU vadovas.

„Tam tikras iššūkis su skrydžių vystymu šia kryptimi, tai, kad Europos aviakompanijos negali skraidyti virš Rusijos, o šiuo metu negalima skristi ir virš Ukrainos. Dėl to geografiškai nuskristi į tą patį Taškentą yra pakankamai didelis vingis, kurį reikia apskristi aplinkui, pasiekti tuos taškus. Tai ekonominis trukdis šioje vietoje”, – akcentavo jis, tikinęs, kad atsivėrusi Ukrainos erdvė galėtų suveikti kaip katalizatorius dėl tiesioginių skrydžių vystymo į Vidurinės Azijos šalis.

Dėl tiesioginio skrydžio į JAV reikia rinkos augimo

Galiausiai, kalbėdamas apie tiesioginio skrydžio į Jungtines Amerikos Valstijas perspektyvas, LOU generalinis direktorius tikino, kad tai nelabai įmanoma per artimiausius porą metų ir reikėtų kalbėti apie 4–5 metų perspektyvą. Pasak jo, mūsų pusėję reikia rinkos augimo, taip pat Lietuvos populiarinimo JAV.

„Matyčiau, kad mums dar yra darbo, ką nuveikti populiarinant Lietuvą JAV. Matome turizmo tendenciją, ypač iš JAV, kad tai vieno objekto turistai. Noriu tikėti, kad patrauklių taškų, istorijų mes turėsime, kaip kroatai turi filmavimo aikštelę Dubrovnike populiaraus serialo, kas yra pakankamas stimulas jiems turėti skrydžius iš JAV”, – kalbėjo S. Bartkus.

„Vargiai galime tikėtis, kad tai galėtų būti 1–2 metų perspektyva, labiau žiūrėtume į 4–5 perspektyvą, nes reikia tam tikro ir mūsų pusėje rinkos augimo, kad tas netiesioginis keleivių srautas dar bent 30–40 proc. paaugtų, jog rizika būtų gerokai mažesnė”, – tvirtino jis.