Rytiniai sąnarių skausmai gali signalizuoti apie podagrą

Medžiagų apykaitos ligų grupei priklausanti podagra yra viena dažniausių sąnarių uždegimo priežasčių. Nieko apie negalavimą nenutuokiančius vyresnio amžiaus žmones ji „pasitinka“ netikėtais sąnario skausmo priepuoliais, kurie paskatina griebtis pirmų po rankas pasitaikiusių vaistų. Gydytoja reumatologė įspėja, kad toks savarankiškas gydymasis gali sukelti negrįžtamus sąnarių pakitimus ir pataria, kaip padėti sau nežalojant organizmo. 

„Pirmiausia nereikėtų skubėti patiems diagnozuoti sau ligos. Podagrinį sąnarių pažeidimą nesunku sumaišyti su kitais galimais sąnarių pažeidimais, pavyzdžiui, pūlingu artritu, kurio gydymo taktika – visiškai kita. Užsiėmę savigyda žmonės pasirenka ne tik neefektyvų, bet ir žalingą priešuždegiminį priepuolio gydymą", – įspėja Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Reumatologijos centro gydytoja reumatologė Giedrė Deresevičienė.

Geriamos per mažos vaistų dozės gali lemti užsitęsusius priepuolius ir sukelti negrįžtamus pažeidimus, o per didelės – neigiamai paveikti kitus organus ir padidinti kraujavimo iš skrandžio tikimybę.

Podagros priežastys ir rizikos veiksniai

Šios ligos metu sąnariuose ar kituose minkštuose audiniuose kaupiasi šlapimo rūgšties mikrokristalai. Pagrindinė priežastis, lemianti kristalų susidarymą ir kaupimąsi, yra padidinta šlapimo rūgšties – purinų medžiagų apykaitos produkto – koncentracija kraujyje, dar vadinama hiperurikemija. Ji atsiranda dėl mažėjančio šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus ir didėjančios jo gamybos organizme.

Dažniausiai išskiriami šie ligos rizikos veiksniai: vyresnis amžius (paprastai liga pasireiškia sulaukus 40-50 metų, bet rizika susirgti vis didėja bėgant metams), vyriška lytis, šeiminė anamnezė, nutukimas, alkoholio vartojimas, hipertenzija. Didesnė rizika susirgti podagra pasireiškia sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamu, medžiagų apykaitos ligomis – cukriniu diabetu, dislipidemija.

„Ši liga dažniau išsivysto ir vartojantiems diuretikus, beta adrenoblokatorius, angiotenziną konvertuojančius, chemoterapijoje skiriamus medikamentus. Reikėtų paminėti ir tai, kad moterys iki menopauzės šia liga serga rečiau, nes moteriški lytiniai hormonai – estrogenai – pasižymi urikozuriniu poveikiu: jie skatina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu", – pasakoja gydytoja G. Deresevičienė.

Reumatologės teigimu, kai kuriuos iš šios ligos rizikos veiksnių galima valdyti. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių ir daržovių, išskyrus ankštines, neriebaus pieno produktų ir grūdinių kultūrų. Patariama riboti laukinių gyvūnų, raudonos mėsos, jūros gėrybių vartojimą. Vengti reikėtų labai saldžių ir sūrių gaminių, alkoholio, ypač alaus. Riziką valdyti padės ir kūno svorio normalizavimas, gliukozės kiekio padidėjimo kraujyje stebėjimas ir gydymas bei pakankamas vandens, padedančio iš kraujotakos šalinti šlapimo rūgštį, vartojimas.

Podagros simptomai ir pirmieji veiksmai

Vilniaus „Kardiolitos klinikų" reumatologė teigia, kad liga dažniausiai pasireiškia staigiais rytiniais vieno sąnario patinimo, paraudimo ir skausmo priepuoliais. Podagra „mėgsta" apatines galūnes, ypač pėdų pirmuosius pirštus, tačiau liga gali prasidėti ir nuo bet kurio kito sąnario ar kelių sąnarių iš karto.

Pažeisti sąnariai dėl šlapimo rūgšties kristalų susikaupimo ištinsta, dažnai parausta, kaista, sukelia skausmą ir trikdo judesių funkcionalumą. Retesniais atvejais podagra gali nepasireikšti įprastiniais staigiais sąnarių skausmais ir progresuoti palengva.

„Jeigu pajutote staigų, intensyvų, naują sąnarių skausmą, ypač su kartu atsiradusiu paraudimu ir patinimu, reikėtų stengtis vengti fizinio krūvio, nesukelti papildomų apkrovų sąnariams ir nedelsiant kreiptis į gydytoją", – teigia G. Deresevičienė.

Podagros gydymas

Gydytoja reumatologė sako, kad podagros atveju gydymas skirstomas į du pagrindinius etapus. Pirmąjį – priepuolio gydymą slopinant skausmą ir uždegimą bei antrąjį – priepuolio profilaktiką, nuoseklų ir ilgalaikį šlapimo rūgšties kiekį koreguojantį gydymą.

„Neužtenka vien tik pradėti gydymą – būtina akylai stebėti procesą ir vertinti šlapimo rūgšties koncentraciją, kartu sekti kitų organų funkcijų ir uždegimo laboratorinius rodiklius. Esant reikalui, reikia koreguoti taikomą gydymą. Šlapimo rūgšties koncentracijai nesikeičiant ar didėjant, liga progresuoja, dažnėja ir ilgėja priepuoliai, daugėja pažeistų sąnarių ir sunkėja jų būklė, atsiranda pokyčių inkstuose", –sako G. Deresevičienė.

Negydoma liga linkusi progresuoti ir sukelti daugybinį sąnarių pažeidimą. Taip pat gali atsirasti šlapimo rūgšties kristalų sankaupų minkštuosiuose sąnarių audiniuose ir ant sąnarių, vadinamų tofusais ar podagriniais mazgeliais. Jie ne tik sukelia funkcinius sutrikimus, bet ir ženkliai pablogina gyvenimo kokybę: pacientams kartais kyla sunkumų ieškant avalynės, kurią būtų įmanoma pritaikyti prie poodinių gumbelių pažeistos galūnės.

Laiku pradėto gydymo ir prevencijos kaina

Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Reumatologijos centro gydytoja reumatologė Giedrė Deresevičienė sako, kad laiku pradėjus priepuolio gydymą, atgaunama sąnario funkcija, nurimsta simptomai ir nepasireiškia liekamieji reiškiniai. Tęsiant efektyvų prevencinį gydymą, palaikant šlapimo rūgšties koncentraciją, neviršijančią rekomenduojamų ribų, priepuoliai nesikartoja, ligos progresavimas sumažėja, gali regresuoti tofusai.

„Ne mažiau svarbus veiksnys yra tinkama profilaktika, leidžianti sumažinti podagros išsivystymo tikimybę arba dėl jos kilusių simptomų pasireiškimą. Sąnarių sveikatai palaikyti reikėtų laikytis bendrųjų sveikos gyvensenos principų: subalansuotos, visavertės mitybos, kasdienio fizinio aktyvumo, svorio kontrolės.  Patarčiau vengti veiklų, susijusių su padidinta traumos rizika ir nepamiršti apšilimo pratimų prieš užsiimant aktyvesne fizine veikla", – pataria Vilniaus „Kardiolitos klinikų" reumatologė.

Norėdami stiprinti savo sveikatą, užsitikrinti kokybišką gyvenseną, o kartu ir profilaktiškai save saugoti nuo podagros išsivystymo ar komplikacijų, nepamirškite tinkamai maitintis, pakankamai judėti, o pajutę pirmuosius skausmus, nebijokite kreiptis į gydytoją. Tik profesionalo parinkto gydymo ir asmeninių pastangų kombinacija gali padėti išvengti rimtų pasekmių.