Rygos Paulo Stradinio klinikinėje univeritetinėje ligoninėje apsilankę Šiaulių medikai sieks naujovių ir tobulėjimo

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai, įvairių skyrių ir centrų vadovai apsilankė Rygos Paulo Stradinio klinikinėje univeritetinėje ligoninėje. Vizito tikslas – susipažinti su tretinio lygio gydymo įstaigos įvairių padalinių darbu, pasidalinti patirtimi. Aptardami vizito rezultatus gydytojai sakė, kad darbo diena, praleista kaimyninės šalies gydymo įstaigoje – labai turininga ir naudinga, o tikslai įgyvendinti su kaupu. Ortopedas traumatologas Martynas Stančikas, urologas Aurimas Žibutis, neurochirurgas Rimvydas Balandžiūnas, vaikų gastroenterologė dr. Margarita Valūnienė, anesteziologas reanimatologas Jonas Lazauskas, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas Darius Bajorinas, pulmonologė Asta Žaliukienė, anesteziologė reanimatologė Rasa Bracaitė, intervencinis kardiologas Vilmantas Smalinskas, gastroenterologė Gitana Acutė, chirurgas Nerijus Rūkštelis parsivežė ne vieną idėją, kurią norėtų įgyvendinti, vadovaudami skyriams ar centrams.

Domino ir panašumai, ir skirtumai
Susitikimo pradžioje abiejų ligoninių atstovai trumpai pristatė savo ligoninių istorijas, apžvelgė jos struktūrą, pagrindinius veiklos rodiklius, paslaugas, centrų veiklą.  

Iš konferencijos salės Šiaulių ligoninės medikai pakviesti į senąjį ligoninės pastatą, kuriame veikia Mokslo institutas. Jis įkurtas senajame ligoninės pastate, kuris jau nepritaikomas ligonių gydymui. Šiose patalpose atliekami moksliniai tyrimai, vyksta rezidentų mokymas, žinių ir įgūdžių atnaujinimas. 

Antroji pagal dydį Latvijoje Rygos Paulo Stradinio klinikinė univeritetinė ligoninė įkurta 1910 metais. Ji įkurta kvartale tarp keturių gatvių ir sudaro ligoninių miestelį. Akademiko P. Stradinio, įkūrusio šią ligoninę ir daug jai nusipelniusio, vardas ligoninei suteiktas 1958 metais. Šiuo metu, pasak pranešėjos, ligoninėje dirba per 30 specialybių gydytojų. Ligoninėje teikiamos tretinio lygio paslaugos, tarp kurių ir kitose šalies klinikose neteikiama invazinė radiologija, visą parą atliekamos intervencinės kardiologijos paslaugos, veido žandikaulių chirurgija, suaugusiųjų kardiochirurgija, transplantologija. Ligoninės struktūroje – per 30 skirtingų profilių klinikų ir centrų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai, pasidalinę į tris grupes, apžiūrėjo juos dominančius centrus, skyrius, domėjosi medicinos įranga, teikiamomis paslaugomis. Medikai pastebėjo daug panašumų ir nemažai skirtumų, kurie susidaro ne tik dėl geresnio universitetinės ligoninės finansavimo, didesnės teikiamų paslaugų apimties, bet ir dėl darbo organizavimo. 

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pastebėjo, kad kolegos Rygoje daug mažiau atlieka biurokratinio darbo, kuris perduotas administratorėms. Slaugytojos, kaip ir gydytojai, turi daugiau laiko teikti medicinos paslaugas, vykdyti gydytojų paskyrimus. 

Ambulatorinėje grandyje dirbantis gydytojas ir slaugytoja dirba ne viename kabinete, bet atskirose patalpose. Gydytojas bendrauja su pacientu kabinete, o slaugytoja pamatuoja spaudimą, atlieka kitus gydytojo paskyrimus. Tokiu pat principu dirba ir Dienos stacionaro klinikos medikai – gydytojas konsultuoja, skiria paskyrimus, o visus pacientus, kurių per dieną yra apie 50, prižiūri trys slaugytojos: ima laboratorinius tyrimus, vykdo gydytojų paskyrimus, jungia lašines sistemas.  

„Gydytojui daug mažiau rašymo, dokumentų pildymo. Mes visada siekiame, kad gydytojas tik gydytojų, slaugytoja, kuri yra aukštesnės medicininės kvalifikacijos žmogus, teiktų medicinos paslaugas, o dokumentus pildytų – administruojantis žmogus“, – sako Gastroenterologijos- endikrinologijos skyriaus vedėja Gitana Acutė, kuriai ypač didelį įspūdį paliko Endoskopijų padalinio, Dienos stacionaro bei Gastroenterologijos skyriaus, įsikūrusių naujame ir moderniame ligoninės korpuse, techninė bazė, apgalvotas ir patogus medikams ir pacientams skyrių patalpų planavimas. 

Sektini pavyzdžiai įkvepia

Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriaus Intervencinis kardiologas Vilmantas Smalinskas pastebėjo, kad kolegos Rygoje daug dėmesio skiria miokardo infarkto prevencijai, ilgai stebi pacientus ir po infarkto. Gydytojas džiaugiasi, kad mūsų intervenciniai kardiologai teikia visas tas pačias modernias paslaugas, naudojasi tokia pačia medicinos įranga, tik paslaugų apimtys mažesnės, nes ir operacinių yra dvigubai mažiau.  

Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai anesteziologei reanimatologei, laikinai einančiai direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas Rasai Bracaitei didelį įspūdį paliko labai ištobulinta telemedicina, kuri Lietuvos medicinos įstaigose dar tik planuojama. Telemedicinos įrangos pagalba gydytojai gali ne tik patys stebėti pacientą neužeidami į palatą, bet ir konsultuotis su ligoninės specialistais. Monitorių ir kemerų dėka gali konsultuotis ir su kitų įstaigų specialistais. „Mano siekiamybė bus, kad ir pas mus ligoninėje būtų diegiama telemedicina“, -  pasiryžusi R. Bracaitė, paskatinta sektino pavyzdžio. 

Naujame Paulo Stradinio ligoninės filiale, pastatytame 2017 metais,  įsikūrę urologijos, skubiosios pagalbos, nefrologijos, reumatologijos, laboratorijos ir ambulatorijos centrai.

Ligoninės gydytojai, lankydamiesi šiame moderniame filiale, taip pat pastebėjo sektinų veiklos pavyzdžių. „Atvykęs į Konsultacijų polikliniką pacientas išsimuša taloną ir laukia bendroje eilėje, kol užsidegs jo numeris ant kabineto durų esančioje švieslentėje.  Įdomu tai, kad ant durų nerašoma nei gydytojo pavardė, nei specialybė, yra tik užrašas – „Gydytojas“, tad pacientas net nežino, pas kokį gydytoją eis“ - pasakoja Urologijos skyriaus vedėjas Aurimas Žibutis ir neslepia, kad tokios tvarkos norėtų ir Šiaulių ligoninėje.  Kabineto durys atsirakina tik tam pacientui, niekas kitas negali įeiti. Gydytojas dirba vienas, slaugytoja, dirbanti drauge su dviem gydytojais, dirba kitoje patalpoje. 

„Du urologai taip pat dirba atskiruose kabinetuose. Tarp šių kabinetų - su šiais specialistais dirbančios slaugytojos kabinetas. Ji tvarko abiejų gydytojų dokumentus, vykdo paskyrimus“, – sako A. Žibutis, kuriam gerą įspūdį paliko ir naujame korpuse įrengtas modernus dešimties lovų Urologijos skyrius. Jame viskas nauja, palatos tik dvivietės, kiekvienoje – sanitarinis mazgas. Abejotina jaunam gydytojui tik kolegų latvių įsivesta nauja apmokėjimo už darbą struktūra, kurios esmė - mokėjimas ne už operacijų kiekį, bet už darbo valandas. Rygos medikai patys pastebi, kad ir anesteciologams, ir chirurgams, dirbant pagal šią apmokėjimo sistemą, nėra motyvacijos dirbti daugiau. „Pas mus ta pati sistema: ar tris operacijas per dieną padarysi, ar šešias – gausi tiek pat“, – sako A. Žibutis.  

Sektinų pavyzdžių medikai pastebėjo ir Skubiosios pagalbos centre, kuriame per parą apsilanko per 150 pacientų. Skyrius padalintas į du blokus: į vieną pacientus veža tik greitosios medicinos pagalbos automobiliais, į kitą – lengvesnės būklės pacientai, atvykstantys savarankiškai. Blokai suskirstyti salytėmis, atskirose – chirurginio profilio pacientai, urologiniai, ginekologiniai, atkirai – kosintys, čiaudintys, kuriems įtariama infekcija – gripas ar kovidas. Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir sulaukęs tyrimų rezultatų, kaip ir pas mus, sprendžia, ar pacientas bus gydomas stacionare, ar ambulatoriškai.