Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rusija / Pixabay
Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA
Įstatymas, jau naudojamas siekiant neleisti Rusijoje veikti nepriklausomai žiniasklaidai ir teisių grupėms, šiuo metu taikomas tik užsienio nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau naujajame teisės akto projekte išbrauktas žodis „nevyriausybinė“, o tai atveria galimybę, kad gali būti paveikta bet kuri užsienio organizacija.
Pakeistas įstatymas taip pat papildytas nauja formuluote, pagal kurią jis gali būti taikomas bet kokiai „užsienio ar tarptautinei organizacijai, nepriklausančiai užsienio valstybės valdžios organams“, bet kurios „steigėjai ar dalyviai yra užsienio šalies valstybės organai“.
Vienas iš įstatymo projekto autorių Vasilijus Piskariovas praėjusį mėnesį Rusijos žiniasklaidai sakė, kad nauji teisės aktai gali būti taikomi britų, vokiečių ir japonų organizacijoms. Parlamentaras paminėjo Britų tarybą – kultūros ir švietimo organizaciją, kuriai Rusijoje uždrausta veikti nuo 2018 m., Vokietijos transliuotoją „Deutsche Welle“, kuriam taip pat uždrausta dirbti Rusijoje, ir Japonijos Šiaurės teritorijų asociaciją, užsiimančią teritoriniu ginču su Rusija.
„Bet kuri organizacija, kuri veikia prieš mūsų šalį, turėtų būti pripažinta nepageidaujama ir atmesta“, – Dūmos televizijai sakė V. Piskariovas. Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad „ši teisinė spraga įstatymuose turi būti pašalinta“.
„Nepageidaujamos“ organizacijos statusas verčia jas užsidaryti, o tokioms organizacijoms dirbantys, jas finansuojantys arba su jomis bendradarbiaujantys rusai taip pat gali būti persekiojami.
Parlamentarai priėmė įstatymą per antrąjį ir trečiąjį svarstymus, dabar jam turi pritarti parlamento aukštieji rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas. Projektą kūrusių įstatymų leidėjų pranešime sakoma, kad įstatymu siekiama „sumažinti destruktyvią įtaką“ Rusijos socialinėms ir politinėms institucijoms.
Rusija pirmą kartą sudarė „nepageidaujamų“ organizacijų sąrašą 2015 metais. Dabar sąraše yra 178 organizacijos, šį mėnesį į jį buvo įtrauktas ir nepriklausomos žiniasklaidos leidinys „The Moscow Times“ bei JAV analitikų centras „Carnegie fondas už tarptautinę taiką“. Pagal įstatymą „nepageidaujamai“ organizacijai vadovaujantys asmenys gali būti nuteisti kalėti iki šešerių metų, o už bet kokį dalyvavimą gali būti baudžiama iki ketverių metų laisvės atėmimo.