REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Balandžio 22 d. 07:29

Rusijos karas prieš Ukrainą. Premjeras: Ukrainai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

Mariuopolis. Youtube stop kadras.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


213732

Prasidėjo 58-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras Vadymas Boičenka sako, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad nepavyko su Rusija susitarti dėl paliaubų per stačiatikių Velykas sekmadienį. 

Apie svarbiausius praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaitykite čia.

22:33

Dimerio kaime vėl plevesuoja Ukrainos vėliava

Rusijos technikos kolonos antrąją karo dieną pateko į Dimerio kaimą Kijevo srityje. Jie ėjo į namus, plėšė ir kankino žmones. Savo automobilyje nušautas savanoris, padėjęs senyvo amžiaus gyventojams vaistais ir maistu, praneša Ukrainos Aukščiausioji Rada.

Kaime daug sugriautų namų, nesprogusių šovinių, minų. Vienoje iš gatvių guli iš Baltarusijos teritorijos paleistos raketos U kotas. Polimerinių plėvelių įmonės direktorius Konstantinas Skubyk rodo, ką paliko okupantai. Gamykloje rusai įrengė amunicijos sandėlį, dabar iš sandėlio nieko neliko. Pranešama, kad Juodųjų kazokų vardu pavadinta legendinė 72-oji brigada nusitaikė į okupantus ir jie paliko Dimerį.

21:28

JAV pradėjo tiekti Ukrainai reikalingą ginkluotę

Naujausiame JAV pagalbos pakete – daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS) ir artilerija, praneša UNIAN.

Tai interviu leidiniui „Europeiskaja Pravda“ pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Viktorija Nuland. Ji pažymėjo, kad naujausiame JAV pagalbos pakete yra daugkartinės raketų sistemos, taip pat artilerija, ir atskirai pažymėjo, kad sistemų pristatymas jau vyksta.

Ji pridūrė, kad JAV dabar bendradarbiauja su kitomis NATO sąjungininkėmis, kad Ukraina gautų daugiau raketų sistemų. Taip pat ji palietė Ukrainos lėktuvų kovinės parengties klausimą, pažymėdama, kad jau yra kelios NATO valstybės, tiekiančios Ukrainai komponentus, leidžiančius į orą pakelti daugiau orlaivių. Anksčiau skelbta, kad JAV svarsto galimybę Ukrainai tiekti artileriją ir sraigtasparnius.

21:00

Turkija tikisi sukviesti Rusijos ir Ukrainos prezidentus į Stambulą tiesioginėms deryboms

Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas tikisi per artimiausias 48 valandas surengti telefono pokalbius su Rusijos ir Ukrainos prezidentais, norėdamas su jais susitikti Stambule, kad užbaigtų Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

„Rezultatas teigiamas; jis ne visai toks, kokio norėjome, bet bus geriau. Turime vilties, – penktadienį sakė T. Erdoganas, paklaustas apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. – Tikiuosi, kad jie priims mūsų kvietimą ir galėsime juos suburti Stambule“.

Turkija yra ne tik yra NATO narė, bet ir turi jūrų sienas su Ukraina ir Rusija. Be to, Turkija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Pastaraisiais metais šalis konkuravo ir bendradarbiavo su Rusija per konfliktus Sirijoje, Libijoje ir Kalnų Karabache.

20:38

Moldova iškvietė Rusijos ambasadorių dėl kariškio pareiškimų

Moldova penktadienį iškvietė rusų ambasadorių, vienam aukšto rango Rusijos kariškiui pareiškus, kad Maskva siekia „kontroliuoti pietinę Ukrainos dalį“, iš kurios būtų galima patekti į Moldovai priklausantį separatistinį Padniestrės regioną.

„Moldovos užsienio reikalų ministerija šiuos pareiškimus laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais Rusijos pozicijai, kuria remiamas mūsų šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – sakoma ministerijos pareiškime.

19:55

Rusijos sausumos tilto ambicijos

Rusija atskleidė, kad jos invazijos į Ukrainą tikslas yra „visiškai kontroliuoti“ Pietų Ukrainą, taip pat rytinį Donbaso regioną ir sukurti sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su Krymu – pusiasaliu, kurį ji aneksavo 2014 m. Ukrainos pareigūnai pranešė apie smarkias kautynes rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, mažiausiai 20 buvo sužeisti per „sustiprintą“ apšaudymą pietinėje Mikolajevo srityje.

Masinės kapavietės

Ukrainos pareigūnai teigia aptikę masines kapavietes už Mariupolio miesto ribų. Tai patvirtina JAV palydovinių vaizdų bendrovės „Maxar Technologies“ surinktos ir išanalizuotos nuotraukos, kuriose matyti daugiau nei 200 naujų kapų į vakarus nuo Mariupolio.

Nesutaria dėl evakuacijos

Su Rusija nesusitarta dėl evakuacijos koridorių Ukrainoje dėl „pavojaus maršrutuose“, penktadienį sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis penktadienį susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad „ryžtingai ragina“ nedelsiant suteikti humanitarinę pagalbą ir leisti saugiai išvažiuoti iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų. Aukščiausias Europos Sąjungos diplomatas Josepas Borelis taip pat paragino „nedelsiant“ sukurti evakuacijos koridorius Mariupolyje.

Ragina stiprinti NATO pajėgas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino NATO siųsti daugiau karių į Rytų Europą, taip pat ir į Lietuvą.

Žmogžudystės Bučoje

JT žmogaus teisių pareigūnai dokumentais užfiksavo „neteisėtą nužudymą, įskaitant maždaug 50 civilių mirties bausmės vykdymą“ Bučoje, mieste Kyjivo pakraštyje, penktadienį pranešė JT žmogaus teisių biuras.

Luhansko evakuacija nepavyksta

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergėjus Gaidai penktadienį sakė, kad Rusijos apšaudymas trukdo evakuoti civilius iš Rytų Ukrainos Rubižnės miesto, dėl kurio kilo konfliktas.

JK premjeras dėl Putino perspektyvų

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Rusija turi „realią galimybę“ laimėti karą Ukrainoje, ir pavadino situaciją šiuo metu „nenuspėjama“.

Ukraina teigia, kad rusams buvo duotas įsakymas žudyti karo belaisvius

Ukrainos karinė žvalgyba trečiadienį paskelbė Rusijos ginkluotųjų pajėgų pokalbio įrašą, kuriame nurodydama nužudyti ukrainiečių karo belaisvius Popasnos mieste, rytiniame Luhansko regione.

19:38

Apšaudytas evakuacinis autobusas

Rusijos kariai apšaudė evakuacinį autobusą su 22 žmonėmis iš Popasnos miesto, tai penktadienį pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovo Regėjus Gaidai.

„Ši evakuacija buvo ypatinga ir itin pavojinga. Autobuse buvo 22 keleiviai, tarp jų – 25 metų vaikinas, kuriam sužeidė nugarą ir koją, taip pat paralyžiuota senyvo amžiaus moteris“, – sakė S. Gaidai. Jis pridūrė, kad buvo išgelbėta motina su kūdikiu.

19:36

Ukrainos Nikolajevo srityje per pastarąsias 48 val. buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių, praneša CNN. Tarp aukų vaikų nėra, sužeistieji nuvežti į regionines ligonines.

19:28

Kremlius: V. Putinas kitą savaitę priims Maskvoje JT vadovą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks derybų su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu), penktadienį paskelbė Kremlius. „Balandžio 26-ąją, antradienį, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.“

Anksčiau šią savaitę A. Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse. Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais V. Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinių Tautų vaidmuo šioje krizėje iš esmės buvo marginalizuotas, iš dalies dėl to, kad karas suskaldė JT Saugumo Tarybos nuolatines nares: JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Kiniją ir Rusiją. Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip Vakarų pastangų ją susilpninti auką.

Antradienį išsiųstais laiškais A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad būtų nutrauktas karas. „Šiuo labai pavojingu ir svarbiu metu jis norėtų aptarti neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje“, – sakė S. Dujarricas. Nuo karo pradžios A. Guterresas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu tik kartą, kovo 26 dieną, o A. Guterresui pareiškus, kad invazija pažeidžia JT chartiją, V. Putinas su juo nebendravo.

19:00

S. Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigo

Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.

S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad jam susidarė įspūdis, jog Kyjivas nebenori tęsti dialogo. „Man labai keista kasdien girdėti įvairių Ukrainos atstovų, įskaitant prezidentą ir jo patarėjus, pareiškimus, verčiančius manyti, kad jiems visai nereikia šių derybų, kad jie susitaikė su savo likimu“, – kalbėjo rusų ministras.

Vis tik Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis – Rusijos delegacijos vadovas derybose su Kyjivu – pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos. Derybos tęsiasi nuo pat karo pradžios, bet konkrečių rezultatų kol kas nedavė. Kyjivas praėjusią savaitę pareiškė, kad derybos su Maskva dėl kautynių nutraukimo yra „nepaprastai sunkios“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau penktadienį kalbėdamas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), apkaltino Ukrainą nenuoseklių reikalavimų kėlimu per derybas, taip pat nenoru „ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, pranešė Kremlius.

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste.

18:41

ES, JAV perspėja Kiniją dėl paramos Rusijai

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė, kad bet kokia Pekino parama Rusijos karui Ukrainai ar pagalba Maskvai apeiti Vakarų sankcijas pakenktų ryšiams su Kinija.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman) ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino (Stefanas Saninas) ketvirtadienį ir penktadienį surengė plataus masto derybas Briuselyje. ES diplomatinė tarnyba ir JAV valstybės departamentas pareiškime teigė, kad teigiamai vertina „išskirtinę transatlantinę vienybę“ invazijos į Ukrainą klausimu.

„Kinija ir toliau bus raginama neapeidinėti Rusijai taikomų sankcijų ar jų nesilpninti ir jokia forma neremti Rusijos agresijos prieš Ukrainą, taip pat dar kartą patvirtinta, kad tokia parama turėtų pasekmių mūsų santykiams su Kinija“, – sakoma pareiškime. „Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl nuolatinio Kinijos manipuliavimo informacija, įskaitant Rusijos dezinformacijos, susijusios su Rusijos invazija į Ukrainą, platinimą“, – priduriama jame.

W. Sherman ir S. Sannino „išreiškė ypatingą susirūpinimą ir nepritarimą pastarojo meto Kinijos ekonominės prievartos atvejams, patvirtindami savo solidarumą su tais, į kuriuos nusitaikyta, ir pabrėždami tarptautinio bendradarbiavimo svarbą“, sakoma pareiškime. Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis užtraukė Pekino rūstybę – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Kinija mėgina izoliuoti demokratinį Taivaną, kurį laiko savo teritorijos dalimi ir žada susigrąžinti, prireikus – jėga. Kinijos pareigūnų nuomone, europiečiai Vašingtono iniciatyva leido sau įsitraukti į Ukrainos rėmimą, o tai esą prieštarauja jų, kaip Rusijos dujų vartotojų, interesams.

18:15

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija paskelbė naujausią karo veiksmų Ukrainoje žemėlapį.

17:33

Teisių gynėjas L. Ponomariovas paliko Rusiją

Vienas iškiliausių žmogaus teisių gynėjų Rusijoje Levas Ponomariovas, kuris anksčiau buvo sulaikytas už protestą prieš Kremliaus karą Ukrainoje, penktadienį pareiškė, kad „laikinai“ išvyko iš šalies.

80-metis buvęs parlamento narys nuo paskutiniųjų Sovietų Sąjungos gyvavimo metų užsiima aktyvizmu. Praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje jis padėjo įkurti dabar jau išformuotą organizaciją „Memorial“. Tačiau penktadienį paskelbtame pareiškime jis teigė, kad nerimaudamas dėl savo asmeninio saugumo ir atsižvelgdamas į „nevienareikšmišką informaciją iš įvairių šaltinių apie tai, kas ketinta man padaryti“, jis yra priverstas kuriam laikui išvykti į užsienį.

„Abejoju, kad mano atostogos truks ilgai, – sakė L. Ponomariovas, kuris yra įtrauktas į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą. – Tai leis man šiek tiek pasirūpinti savo sveikata ir ramesnėje aplinkoje apmąstyti sudėtingą situaciją, kurioje visi esame atsidūrę.“ „Užsienio agento“ statusas primena sovietmečio terminą „liaudies priešas“ ir suteikiamas asmenims ar grupėms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

„Užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje. L. Ponomariovas neatskleidė, kur išvyko, tik pasakė, kad ir toliau atidžiai seka „nerimą keliančias“ naujienas Rusijoje.

17:20

Netoli Charkovo parašiuto sviedinys pataikė į įmonės sandėlius. Vienas žmogus žuvo ir šeši buvo sužeisti.

 

17:14

Ukrainos parlamentaras Ivanas Čaikovskis teigia, kad antrą mėnesį iš Ukrainos nieko neeksportuojama, uostuose viskas užblokuota, o pagrindinis maisto eksportas vyko per Juodosios jūros uostus.

Pasak jo, dėl šios priežasties Ukrainoje yra pakankamai maisto: neeksportuotų grūdų – nuo 20 mln. iki 30 mln. Per metus ukrainiečiai suvartodavo taikos metu apie 20 mln.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš šalies išvyko 10 mln. ukrainiečių, mūsų vartojimas sumažėjo iki 15 mln. Vietinių rezervų užteks maždaug dvejiems metams“, – sako I. Čaikovskis.

16:44

Mykolajive intensyvėjant apšaudymui žuvo žmogus

Vienas žmogus žuvo, o šeši buvo sužeisti dėl suintensyvėjusių apšaudymų Ukrainos pietiniame Mykolajivo mieste, sakė miesto meras Oleksandras Sienkevičius.

„Pastarosiomis dienomis apšaudymai suaktyvėjo. Vos prieš pusvalandį vėl mus apšaudė. Jie šaudo viskuos: dažniausiai kasetiniais ginklais, kuriais siekiama nužudyti žmones“, – penktadienį sakė O. Sienkevičius.

Kalbėdamas per nacionalinę televiziją, O.Sienkevičius ragino gyventojus komendanto valandos metu likti patalpose ir slėptis tarp dviejų sienų, kad apsisaugotų.

„Vakar buvo sužeisti trys žmonės, deja, vienas mirė, – sakė meras. – Žmonės išėjo komendanto valandos metu. Būtina suprasti, kad komendanto valanda nėra skirta pasivaikščiojimams. O šiandien dar trys žmonės buvo sužeisti.“

Mykolajivas liko be centrinio vandens tiekimo, kai praėjusios savaitės pradžioje raketa apgadino magistralinį vamzdyną. Mieste organiztuotas vandens paskirstymą sunkvežimiais, taip pat papildomų gręžinių gręžimas judriose vietose.

Rusijos pajėgos suintensyvino atakas Mykolajivo ir Chersono regionuose, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos sekmadienį ataką šalies pietiniame regione pavadino „agresyvesne ir drąsesne“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį sakė, kad Maskva „paskelbė savo planą dėl antrojo karo etapo. Jie mano, kad gali užimti Donbasą ir Ukrainos pietus, tikėdamasi mūsų valstybės ekonominio spaudimo.“

„Turime savo Ukrainos gynybos scenarijus ir norėčiau priminti, kad daugelį Kremliaus planų jau sugriovė mūsų armija ir žmonės“, – sakė A. Jermakas.

15.40

EVT vadovas ragina V. Putiną leisti pristatyti į Mariupolį humanitarinę pagalbą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pranešė, kad penktadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti pristatyti humanitarinę pagalbą į apsiaustą Ukrainos Mariupolio uostamiestį per stačiatikių Velykas.

„Primygtinai paraginau nedelsiant sudaryti galimybę teikti humanitarinę prieigą ir atverti saugų koridorių iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po pokalbio tviteryje parašė Ch. Michelis.

Jis pridūrė, kad taip pat „tvirtai pakartojo ES poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, Rusijos agresijos smerkimas ir sankcijos už ją“.

15.31

Branduolinės katastrofos grėsmė: Ukrainoje virš atominės elektrinės praskriejo rusų raketos

Ukraina paviešino vaizdo įrašą apkaltindama Rusiją užsiimant branduoliniu terorizmu. Virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės praskrido trys raketos. Manoma, kad iš Baltarusijos teritorijos paleistos raketos skriejo Nikolajevo kryptimi.

Apie tai pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorės „Energoatom“ spaudos tarnyba.

„Naujasis objektas, kurio saugumui kėlė grėsmę Rusijos raketos, buvo Pietų Ukrainos atominė elektrinė. Balandžio 16 dieną virš elektrinės praskriejo trys raketos, tikriausiai paleistos iš Baltarusijos teritorijos Nikolajevo kryptimi“, – sakoma ataskaitoje.

Nurodoma, kad grėsmė, jog raketos galėjo pataikyti į branduolinį reaktorių, buvo didelė.

„Tai dar vienas Rusijos Federacijos branduolinio terorizmo aktas, keliantis grėsmę viso pasaulio saugumui! Dar kartą kreipiamės į TATENA su reikalavimu imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sustabdytas Rusijos branduolinis terorizmas, išvestos Rusijos karinės darinės iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos ir nustatytos demilitarizuotos zonos aplink Ukrainos atomines elektrines“, – sakė „Energoatom“.

Raketų skrydis virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritorijos buvo užfiksuotas elektrinės kameromis.

15.15

Rusijos kampanijos Ukrainoje sėkmė „priklauso nuo Mariupolio“, sako gubernatorius

Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo to, ar Rusijai pavyks užimti strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, kurį jau kelias savaites supa Maskvos pajėgos, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vietos gubernatorius.

„Priešo puolamoji operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio“, kur, kaip pranešama, ukrainiečių kariai ir šimtai civilių gyventojų slepiasi metalurgijos įmonėje „Azovstal“, apsuptos rusų pajėgų, sakė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi paskelbti humanitarines paliaubas šios gamyklos teritorijoje – paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje strategiškai svarbiame uostamiestyje – jei Kyjivui ištikimi kariai pasiduos.

„Dar kartą pareiškiame, kad Rusija yra pasirengusi bet kurią akimirką įvesti tylos režimą ir paskelbti humanitarinę pauzę civilių gyventojų evakuacijai“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad paliaubos prasidėtų Ukrainos pajėgoms „iškėlus baltas vėliavas“.

14.49

JK galėtų perduoti tankų Lenkijai, kad ši siųstų Ukrainai sunkiąją ginkluotę

Jungtinė Karalystė svarsto galimybę siųsti tankus Lenkijai, kad Varšuva galėtų perduoti savo kovos mašinas Ukrainos pajėgoms, besipriešinančioms Rusijos įsiveržimui, penktadienį pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Svarstome galimybę siųsti tankus į Lenkiją, kad padėtume jiems, kol jie siunčia dalį savo [tankų] T-72 Ukrainai“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams per dviejų dienų trukmės vizitą į Indiją.

14.38

Žitomyro srityje sunaikinta 40 vienetų sprogstamųjų užstaisų

Balandžio 21-ąją Ukrainos Valstybės ekstremalių situacijų tarnybos pirotechnikai atliko teritorijos žvalgybą keliuose Žitomyro srities kaimuose. Aptikti ir sunaikinti likę nesprogę spogstamieji užtaisai.

14.30

JAV svarsto įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas nukreipti į Ukrainos atstatymą

Jungtinių Valstijų administracija svarsto galimybę daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių vertės dėl sankcijų įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas nukreipti į karo nuniokotos Ukrainos atstatymą, skelbia „Bloomberg“ agentūra.

Apie tokią galimybę prakalbusi JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) pabrėžė, kad tokio žingsnio pasekmes būtina iš anksto gerai apgalvoti ir kruopščiai išanalizuoti.

„Tai labai svarbus žingsnis ir prieš jį žengdami turime gerai apgalvoti jo pasekmes. Nebūčiau linkusi to daryti lengvabūdiškai“, – sakė J. Yellen.

Ji pažymėjo, kad Ukrainos atkūrimui „prireiks milžiniškų lėšų“, dėl kurių dalies JAV ir jų sąjungininkės „turės vienaip ar kitaip kreiptis į Rusiją“.

JAV iždo sekretorė pridūrė, jog šių įšaldytų aktyvų panaudojimas Ukrainos atstatymui vargu ar būtų įmanomas be JAV Kongreso sutikimo, o Jungtinės Valstijos tokio žingsnio nežengtų nepasitarusios su savo sąjungininkėmis.

14.05

JT: Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimams

Rusijos veiksmai Ukrainoje, tokie kaip civilių gyventojų egzekucijos ir civilinės infrastruktūros naikinimas, gali prilygti karo nusikaltimams, penktadienį pareiškė Jungtinės Tautos.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos beatodairiškai apšaudo ir bombarduoja apgyvendintas vietoves, žudo civilius gyventojus ir niokoja ligonines, mokyklas bei kitą civilinę infrastruktūrą. Šie veiksmai gali prilygti karo nusikaltimams“, – penktadienį sakė Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani).

Tuo metu UNHCR vadovė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pažymėjo, kad „per šias aštuonias savaites tarptautinė humanitarinė teisė buvo ne tik ignoruojama, bet, atrodo, ir paminama“.

UNHCR misija užfiksavo, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste buvo nužudyta 50 civilių gyventojų, kai kurie iš jų – per neteisminę egzekuciją, nurodė R. Shamdasani.

Ji pridūrė, jog JT misija „taip pat užfiksavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose, panašu, naudoja ginklus, kurie veikia nesirinktinai, todėl nukenčia civiliai gyventojai ir daroma žala civiliams objektams“.

R. Shamdasani duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 20-osios vidurnakčio JT misija užfiksavo ir patvirtino, kad 2 345 civiliai gyventojai žuvo, o dar 2 919 buvo sužeisti.

„Žinome, kad tikrieji skaičiai bus daug didesni, aiškėjant siaubui, patirtam intensyvių kautynių zonose – pavyzdžiui, Mariupolyje“, – pabrėžė M. Bachelet.

13.55

Charkivo srityje Ukrainos pasieniečiai ir ginkluotosios pajėgos eliminavo rusų karius, jų įrangą

Charkivo srityje pasieniečiai gavo informacijos apie Rusijos okupantų gretų didėjimą. Pasieničiai šią informaciją perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios smogė gautomis koordinatėmis. Eliminuoti rusų kariai ir sunaikinti keli jų įrangos vienetai.

Apie sėkmingą operaciją Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė feisbuke.

„Charkivo regione pasieniečiai gavo informacijos apie priešo koncentraciją keliose regiono gyvenvietėse, taip pat informaciją apie jų oro gynybos ir artilerijos sistemas. Patikrinę šiuos duomenis, pasieniečiai nedelsdami perdavė informaciją savo broliams iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – rašoma Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos įraše.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudojo gautą informaciją ir smogė rusų pozicijoms. Pranešama, kad eliminuota dalis Rusijos personalo, tačiau tikslus skaičius vis dar nežinomas.

Rusai prarado keturis įrangos vienetus: tris daugkartinius raketų paleidimo įrenginius ir vieną oro gynybos sistemą.

Charkivo regione vyksta intensyvūs mūšiai. Karščiausiais taškas – Iziumo miestas. Čia Ukrainos ginkluotosios pajėgos ginasi nuo okupantų.

13.26

Prie Lietuvos raginimo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje prisijungė per 40 šalių

Prie Lietuvos raginimo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje prisijungė per 40 įvairių pasaulio valstybių, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

„Lietuva dar vasario pabaigoje inicijavo vadinamąjį Hagos procesą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui pagal Romos statutą“, – penktadienį žurnalistams Rygoje sakė Vyriausybės vadovė.

„Prie šito raginimo dabar yra prisijungusios daugiau nei 40 įvairių pasaulio valstybių“, – pridūrė ji, kalbėdama bendroje Baltijos šalių ministrų pirmininkų spaudos konferencijoje.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad labai svarbu, jog „tarptautinės pastangos išliktų sutelktos, siekiant, kad atsakingieji už karo nusikaltimus neišvengtų atsakomybės“.

Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

12.52

Rusijos karą Ukrainoje parėmęs rusų plaukikas pašalintas iš tarptautinių varžybų

Dukart olimpiniam plaukimo čempionui iš Rusijos Jevgenijui Rylovui uždrausta devynis mėnesius dalyvauti sporto varžybose už tai, kad praėjusį mėnesį pasirodė prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje šlovinančiame renginyje.   

Tame propagandiniame renginyje Maskvos Lužnikų stadione J. Rylovas stovėjo ant scenos kartu su kitų sporto šakų olimpinių žaidynių medalininkais ir vilkėjo žieminę striukę su ženklu „Z“. Šis ženklas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą simboliu ir dažnai matomas ant rusų šarvuotosios technikos bei karių uniformų.    

Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) ketvirtadienį išplatintame trumpame pareiškime nurodė „patvirtinusi“ ankstesnį, iki šiol oficialiai nepaskelbtą, drausmės komisijos sprendimą uždrausti J. Rylovui dalyvauti sporto varžybose „dėl jo dalyvavimo ir elgesio renginyje, vykusiame Maskvos Lužnikų stadione“.     

J. Rylovas buvo Rusijos plaukikų komandos žvaigždė pernai vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose laimėjo du aukso medalius – 100 ir 200 m nugara rungtyse.  

12.40

JT dokumentavo apie 50 „neteisėtų“ nužudymų Bučoje

Jungtinių Tautų misija, dirbanti Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurį kelias savaites buvo užėmusios Rusijos pajėgos, dokumentavo apytikriai 50 civilių nužudymą, įskaitant grupines egzekucijas“, penktadienį pranešė viena JT pareigūnė.

„Per misiją Bučoje balandžio 9-ąją JT žmogaus teisių pareigūnai dokumentavo ten įvykdytą maždaug 50 civilių neteisėtą nužudymą, be kita ko, grupinės egzekucijos būdu“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani (Ravina Šamsdani).

12.35

Ukrainos premjeras: šaliai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių

Rusijos karo nuniokotai Ukrainai atkurti prireiks mažiausiai 600 mln. JAV dolerių, pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis.

Jis paragino tarptautinius partnerius suteikti Ukrainai 10 proc. jų TVF specialiųjų skolinimosi teisių.

„Užblokuoti uostai, subombarduotos gamyklos, bandymai sužlugdyti sėją, sugriauti miestai. Visa tai yra Rusijos plano sunaikinti Ukrainos ekonomiką dalis. Nuostoliai jau viršija 500 mlrd. JAV dolerių, o mūsų ekonomika šiais metais gali sunykti 30-50 procentų. Ukrainai atsilaikyti būtina partnerių finansinė parama. Skaičiuojame, kad per ateinančius šešis mėnesius trumpalaikė pagalba turėtų siekti 4-5 mlrd. dolerių kas mėnesį“, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.

12.25

Donecko srityje, Lymano mieste, degė ligoninė, kurią rusų okupantai apšaudė nuo pat ryto.

12.15

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Rusijos sparnuotosios raketos skrido virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės balandžio 16 d.

Pranešama, kad iš viso tą dieną virš atominės elektrinės praskriejo trys sparnuotosios raketos, greičiausiai paleistos iš Baltarusijos teritorijos Nikolajevo kryptimi.

11.53

Rusijos generolas: Maskva siekia visiškos Donbaso ir Pietų Ukrainos kontrolės

Rusijos kariuomenė sieks užsitikrinti visišką kontrolę Ukrainos rytinėse ir pietinėse srityse, rusų naujienų agentūros citavo vieną šalies generolą.

Šis komentaras nuskambėjo kitą dieną po Maskvos pareiškimo, kad Rusijos pajėgos jau „išvadavo“ Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, nors tebesitęsia kautynes su vienoje pramonės zonoje įsitvirtinusiomis apsuptomis ukrainiečių pajėgomis.

„Nuo specialiosios operacijos antrosios fazės pradžios... vienas iš uždavinių Rusijos kariuomenei – įgyti visišką kontrolę Donbase ir Pietų Ukrainoje“, – teigė generolas majoras Rustamas Minekajevas. Jis pridūrė, kad tokiu būdu bus sukurtas „sausumos koridorius“ su Krymo pusiasalio, kurį nuo 2014 metų yra aneksavusi Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Karas Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiau kaip 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

11.44

Policijos vadas: Kyjivo srityje rasta daugiau nei tūkstantis kūnų

Per daugiau kaip tris savaites, kai iš Kyjivo srities pasitraukį Rusijos pajėgos, policijos duomenimis, rasta daugiau nei tūkstantis žmonių kūnų.

„Dabar suskaičiuoti 1 084 žuvusieji, jie apžiūrėti tyrėjų ir išgabenti teismo ekspertizei“, – Ukrainos televizijai sakė Kyjivo srities policijos vadas Andrijus Njebytovas.

Jo teigimu, tai civiliai, nesusiję su srities gynyba ir neturėję kitokių karinių ryšių.

„Didžioji dalis – 50–75 procentai, priklausomai nuo vietos – žmonės su šautinėmis žaizdomis“, – sakė pareigūnas.

Teigiama, kad žmonės nušauti iš kulkosvaidžių, snaiperių ginklų ir automatų.

Vis dar nepavyko identifikuoti per 300 kūnų.

11.25

Švedija padės Ukrainai suremontuoti karo nuniokotus elektros tinklus

Švedija ketvirtadienį pažadėjo padėti karo nuniokotai Ukrainai atkurti „saugų elektros tiekimą“ ir pasiųs technikos, reikalingos elektros tinklams remontuoti.

Švedijos energetikos ir skaitmeninimo ministras Khashayaras Farmanbaras (Chašajaras Farmanbaras) sakė, kad „saugus elektros tiekimas būtinas palaikyti socialiai svarbiai veiklai Ukrainoje.

Švedų elektros tinklų valdyba „Svenska kraftnat“ gavo Ukrainos prašymą suteikti pagalbą perduodant įrangos elektros tinklams remontuoti. Prašymas buvo pateiktas per Europos perdavimo sistemų operatorių tinklą.

Ši įranga bus paimta iš Švedijos atsargų, skirtų nenumatytoms situacijoms valdyti, bet tai nepaveiks šalies parengties reaguoti į galimas energijos tiekimo avarijas, ketvirtadienį nurodė ministerija.

11.23

Prorusiškas šaltinis paskelbė žuvusiųjų rusų karių skaičių

Prorusiška žinisklaidos priemonė „Readovka“ tviterio ir tinklo „Vkontakte“ įrašuose paskelbė Rusijos gynybos ministerijos duomenis apie Ukrainoje žuvusius rusų karius. Po kurio laiko ištrintame įraše teigiama, kad žuvo 13 414 karių, 7 000 laikomi dingusiais. Tai dešimt kartų didesni skaičiai nei Maskva skelbia oficialiai.

Teigiama, kad nuskendusiame kariniame kreiseryje „Moskva“ galimai žuvo 116 jūreivių, daugiau nei 100 yra dingę. Rusija skelbia, kad laivo įgula evakuota sėkmingai.

Kyjivas penktadienio rytą pranešė, kad šalyje iki šiol žuvo maždaug 21200 Rusijos karių.

11.04

Zaporižios srityje nukrito lėktuvas An-26

Penktadienio rytą Zaporižios srityje sudužo karinis transporto lėktuvas AN-26. Apie tai praneša regiono karinė administracija.

„Šį rytą Zaporižios srities Vilniansko rajone sudužo lėktuvas AN-26“, – sakoma pranešime.

Pranešama, kad lėktuvas atliko techninį skrydį. Yra aukų, įvykio aplinkybės tiriamos.

10.38

Rusai sutrikdė evakuaciją – ties Rubižnės gyvenvietę įvyko apšaudymas. Tai paskelbė Luhansko srities administracijos vadovas Sergejus Gaidai.

„Iki Rubižnės pietinės dalies bandysime nuvažiuoti automobiliu, nes žmonės laukia, kol bus išvežti. Ir maisto atvežti. Evakuacinis autobusas, deja, neatvažiavo – prasidėjo sunkūs artilerijos apšaudymai. Rusai neleidžia išgelbėti civilių gyventojų“, – sakė jis

 

10.21

Rusija Ukrainoje jau prarado daugiau nei 21 000 karių, praneša Ukrainos žiniasklaida.

10.02

Kyjivas: Ukrainoje penktadienį civilių evakuacijos nevyks

Karo krečiamoje Ukrainoje jokių civilių evakuacijos operacijų penktadienį nevyks, nes padėtis kovos veiksmų zonų keliuose pernelyg pavojinga, pranešė viena aukšto rango pareigūnė.

„Dėl maršrutų nesaugumo šiandien, balandžio 22 dieną, humanitarinių koridorių nebus“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

09.40

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo 208 ukrainiečių vaikai, 386 vaikai buvo sužeisti. Daugiausia aukų tarp vaikų yra iš Donecko srities, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra.

09.10

Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė 11 kartų bandė apšaudyti Luhansko srities civilius gyventojus, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Sergejus Gaidai.

Sjeverodoneckas, Lysyčanskas, Popasna ir Rubižnė – tai miestai, kurie buvo apšaudomi. Rusijos sviediniai pataikė į 7 namus, 4 žmonės buvo sužeisti, partija vaistų išvežta į ligoninę Sjeverodonecke, rašo Ukrainos žiniasklaida.

08.50

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vyresnieji pareigūnai sako manantys, kad artimiausios keturios savaitės lems galutinį Rusijos karo Ukrainoje baigtį su ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios turės įtakos Europos žemėlapiui ateinančiais dešimtmečiais.

Apie tai „The New York Times“ pranešė keletas aukšto rango amerikiečių pareigūnų, kurie norėjo likti anonimiški.

Pasak pareigūnų, jei Rusija galės prasiveržti į rytus, Putinas greičiausiai Rusijoje pristatys savo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ kaip ribotą sėkmę ir sakys, kad apsaugojo Ukrainos prorusišką mažumą.

Tada jis galėtų siekti paliaubų, bet turėtų drąsos panaudoti Donbasą visose derybose.

08.20

JAV priims ukrainiečių pabėgėlius, atvykstančius ne per Meksiką

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija palengvins ukrainiečių karo pabėgėlių  atvykimą į Jungtines Valstijas iš Europos ir kartu bando likviduoti pastarosiomis savaitėmis atsiradusį neoficialų maršrutą per Šiaurės Meksiką.

Ketvirtadienį paskelbta programa supaprastins pabėgėlio statuso suteikimo procedūrą ukrainiečiams ir kitiems asmenims, bėgantiems nuo kovų. Tačiau nuo šiol nebebus suteikiama teisė atvykti į šalį tiems, kurie pasiprašo prieglobsčio atvykę prie JAV ir Meksikos sienos. Nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šiuo maršrutu atvyko tūkstančiai žmonių. 

JAV nurodo, kad tikisi priimti iki 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Nuo invazijos pradžios jų atvyko apie 15 tūkst., daugiausia per Meksiką. Pareigūnai sakė, kad nuo pirmadienio šiuo maršrutu atvykę asmenys bus priimami tik ypatingais atvejais.

07.57

JK paskelbė sankcijas ukrainiečių krauju susitepusiems Rusijos armijos vadams

Užsienio reikalų ministerija paskelbė sankcijas „generolams, vykdantiems žiaurumus fronte, taip pat asmenims ir įmonėms“, remiantiems prezidento Vladimiro Putino kariuomenę.

Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kad sankcijos įvestos „tiems, kurių rankos suteptos ukrainiečių krauju“.

JK vyriausybė priėjo prie išvados, kad Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros bombardavimas yra „tyčinis“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tarp asmenų, įtrauktų į juodąjį sąrašą, yra pulkininkas leitenantas Azatbekas Omurbekovas, vadovaujantis Rusijos kariuomenės daliniui, įvykdžiusiam karo nusikaltimų Bučos mieste. 

07.50

Rusijos kariškiai ketina apsupti Ukrainos kariuomenę rytuose, verždamiesi į pietus nuo Iziumo Charkivo srityje ir į šiaurę nuo Donecko. 

Pataus masto rusų okupantų puolimas Ukrainos rytuose dar neprasidėjo. Kol kas jie griebiasi raketų ugnies, tolimojo nuotolio artilerijos ir nedidelių būrių, kurie tiria Ukrainos gynybą. Nė viena karo pusė, kaip rašo „The New York Times“, neturi akivaizdaus pranašumo.

07.40

Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Guliapolio sunaikino Rusijos tanką T-72.

Vaizdo įraše rodomas 128-osios atskirosios minų šturmo brigados kovotojų darbas, rašo „Unian“. 

07.25

Vakar Nikolajeve griaudėjo sprogimai. Informaciją apie naują miesto apšaudymą patvirtino miesto meras.

Jis sakė, kad praėjusią naktį per apšaudymą buvo sužeisti trys žmonės, vienas iš jų mirė ligoninėje. Anot jo, įsibrovėliai ir toliau puola Nikolajevą su skeveldriniais sviediniais, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. 

07.10

V. Zelenskis: Rusija planuoja surengti suklastotą referendumą okupuotose Ukrainos srityse

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant organizuoti suklastotą referendumą dėl nepriklausomybės iš dalies okupuotose pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse.

Ketvirtadienį vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis ragino okupuotų teritorijų gyventojus neteikti Rusijos pajėgoms jokios savo asmeninės informacijos, pavyzdžiui, pasų numerių.

„Tuo nesiekiama jums padėti... Siekiama tokiu būdu realiai sufalsifikuoti vadinamąjį referendumą jūsų krašte, jeigu iš Maskvos bus gautas įsakymas surengti tokį spektaklį, – sakė Ukrainos lyderis. – Ir tai – tikrovė. Būkite atsargūs.“

07.00

Mariupolio meras: rusai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse

Apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras Vadymas Boičenka sako, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.

Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.

Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes kaip vieną iš instrumentų“.

Jis teigė, kad rusai iškasė didžiulius griovius netoli Manhušo, už 20 km į vakarus nuo Mariupolio.

„Jie sunkvežimiais veža žuvusių Mariupolio gyventojų kūnus ir meta juos į tuos griovius“, – nurodė V. Boičenka per internetinę spaudos konferenciją.

„Jie slepia savo karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA