Rusijos dezinformacija plinta įvairiais kanalais: kaip neapsigauti?

Kremliaus platinama dezinformacija plinta įvairiais kanalais, tiek Rusijos valstybiniais, tiek netiesiogiai apmokėtomis netikromis paskyromis socialiniuose tinkluose. Provokatoriai ir sukčiai taikosi į Lietuvos ir kitų šalių valstybės institucijas, politikus, aukšto rango pareigūnus ar žiniasklaidą. Pastebima, kad aktyvesnė veikla – rytinėse Europos valstybėse. Tad kokia dezinformacija ir melagienos yra ir kaip neapsigauti?

Eurobarometras šių metų pavasarį (2022 m. pavasarį) atliko apklausą Europos Sąjungos šalyse ir respondentų klausė, kaip per pastarąsias septynias dienas gyventojai buvo paveikti dezinformacijos ir melagienų.

Du trečdaliai respondentų Lietuvoje atsakė, kad jaučiasi paveikti tokios informacijos (37 proc. kartais, 16 proc. dažnai, 11 proc. – labai dažnai), tuo tarpu mažiau paveiktų arba visai nepaveiktų – retai (19 proc.), niekada (4 proc.) ir nežinantys (13 proc.) – sudarė tik kiek daugiau nei trečdalį. Tai beveik atitinka Europos Sąjungos vidurkį.

Trečdalis apklaustųjų lietuvių jaučiasi negalintys atskirti dezinformacijos.

Tyčia arba netyčia

Ekspertai išskiria kelias klaidingos informacijos priežastis. Dezinformacija ir melagienos būna platinamos sąmoningai ir specialiai arba netyčia. Klaidinanti informacija kartais paskleidžiama be specialių intencijų, neturint siekio padaryti žalos, bet galutinis rezultatas vis tiek gali būti žalingas.

Tačiau dažniau dezinformacija ir melagienos yra sukuriamos ir paskleidžiamos sąmoningai, siekiant sukelti žalą visuomenėje. Specialistai asmenims, kurie dalinasi tokia specialiai sukurta dezinformacija, bet nežino, tokiu atveju įvardina terminą „naudingas idiotas“, tai yra asmuo, kuris nesąmoningai platina klaidingą informaciją, daro žalą, pats to nežinodamas.

Pasitaiko atvejų, kai privati arba jautri informacija (kaip asmens duomenys) sąmoningai perimama ir paviešinama, siekiant sukelti žalą. Vienas ryškiausių tokių atvejų Lietuvoje – automobilių dalinimosi platformos vartotojų asmeninių duomenų nutekinimo skandalas.

Nutekina duomenis

2021 m. vasarį žiniasklaida paskelbė, kad viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų kažkas paskelbė įmonės klientų duomenis. Nusikaltėliai turėjo apie 110 tūkst. klientų vardus, telefono numerius, elektroninio pašto adresus, netgi asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius ir užkoduotus slaptažodžius.

Kaip tuomet skelbė BNS, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

Istorija iki šiol nesibaigusi – per du šimtai klientų pateikė kolektyvinį ieškinį, siekdami išsireikalauti apie 60 tūkst. Eur žalos atlyginimo. Šių metų lapkričio viduryje teismas nepriėmė ieškinio, nes ieškinį teikė aljansas, kuris, teismo teigimu, nėra tinkama teisinė atstovė byloje. Nukentėjusių atstovų teigimu, sustoti neketinama.

Naudojasi patikimais šaltiniais

Kartais dezinformacija kyla iš satyros ar parodijos – siekiant pašiepti, sukuriamos klaidinančios nuotraukos ar pateikiama klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose. Pasitaiko, kad žiniasklaidoje plinta klaidinančios antraštės arba ir nuotraukos, kurios nesutampa su publikacijos turiniu. Dezinformacija gali kilti ir tada, kai teisinga informacija pavartojama klaidingame kontekste.

Dažnėja atvejų, kai dezinformacijos platintojai pasinaudoja patikimais šaltiniais, siekdami sukurti melagienas ar padaryti žalos, sukelti abejones.

Tam pasitelkiami naujienų portalų ar institucijų internetinių puslapių maketų kopijos, ekrano nuotraukos išplatinamos socialiniuose tinkluose. Portalo dizainas ir vaizdas atrodo kaip patikimo šaltinio, kompetentingos žiniasklaidos priemonės ar valdžios institucijos, tačiau skelbiamas klaidinantis turinys ir melagiena.

Europos Sąjungos institucijos nuo 2005 m. užregistravo daugiau nei 750 netikrų medijų atstovų 116 šalyse, daugiau nei 550 registruotų tinklalapių domenų. Veikia melagingos medijos Briuselyje ir Ženevoje. Dezinformaciją platinantys sukčiai apsimeta Europos institucijomis.

Dezinformacijos kūrėjai vis dažniau mėgsta skleisti melagienas remdamiesi tikrais Europos Parlamento ar nacionalinių parlamentų įstatymais, tačiau informacija yra iškraipoma ir naratyvas pateikiamas kitoks nei yra realybėje. Tai ypač buvo pastebima COVID-19 pandemijos metu ir dabar vykstant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje.

A deepfake of Ukrainian President Volodymyr Zelensky calling on his soldiers to lay down their weapons was reportedly uploaded to a hacked Ukrainian news website today, per @Shayan86 pic.twitter.com/tXLrYECGY4

— Mikael Thalen (@MikaelThalen) March 16, 2022

„Deepfake“ technologija ir kiti metodai

Technologijos keičiasi, tobulėja, dar viena dezinformacijos grėsmė, prieš kurią neatsilaiko ir profesionalai, aukštas pareigas užimantys valstybės pareigūnai, valstybių prezidentai. Apsimetėliai iš Rusijos naudojasi realių asmenų atvaizdais, vaizdo įrašais, sukuria klaidinančius pranešimus, vaizdo skambučius parlamento nariams, valstybių vadovams.

Tik prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje, kovo mėnesį išplito klaidinantis vaizdo įrašas su Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio kreipimusi sudėti ginklus ir nesipriešinti okupantams. Sukčiai provokavo ir įvairių šalių politikus, skambindami vaizdo skambučiais.

Vienas labiausiai pagarsėjusių skandalų buvo susijęs su LR Seimo nariu Žygimantu Pavilioniu, kuriam dar pernai paskambino Rusijos provokatoriai, apsimetę Rusijoje kalinamo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno štabo vadovu, Lietuvoje gyvenančiu Leonidu Volkovu.

Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad provokacinė ataka buvo vykdoma ne tik prieš Lietuvos, bet ir prieš Latvijos, Estijos valstybių politikus, taip pat ir Didžiosios Britanijos politikus.

Į tai savo paskyroje socialiniame tinkle sureagavo ir pats Leonidas Volkovas, kuris pats sunkiai galėjo atskirti su „deepfake“ technologija sukurtą savo atvaizdą, kuris tąkart buvo panaudotas vaizdo skambutyje. Jis taip pat įsitikinęs, kad šias provokacijas vykdė žinomi interneto provokatoriai „Leksusas ir Vovanas“.

Žiniasklaida neseniai skelbė ir apie nutikimą po raketų sprogimo Lenkijoje prie sienos su Ukraina. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda telefonu bendravo su įvairių valstybių vadovais. Kaip paaiškėjo vėliau, vienas iš skambučių buvo galimai „Leksuso ir Vovano“ provokacija.

Kaip skelbiama žiniasklaidoje, Lenkijos prezidentas ne iš karto suprato, kad bendrauja su apsimetėliu. Garso įrašas buvo išplatintas internete.

Pasikartojantis naratyvas

Specialistų teigimu, Kremlius laikosi pagrindinių naratyvų: supriešina elitą su paprasta liaudimi, kelia grėsmes vertybėms, suvereniteto ar nacionalinio identiteto praradimui, kalba apie Vakarų pasaulio griūtį. Paskutiniu metu prie šių naratyvų prisijungė ir nacistai Ukrainoje, kurie neva kalti dėl pradėto karo. Naciais buvo išvadinti tiek Ukrainos prezidentas, tiek kiti pareigūnai.

Su dezinformacija kovojančios organizacijos išanalizavo duomenis, kaip keitėsi Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių naratyvas. Pastebėta, kad artėjant plataus masto karui, per paskutinius tris mėnesius labai ženkliai išaugo skaičius žinučių, kuriose būtų vartojami terminai „genocidas“ ir „naciai Ukrainoje“.

Kai kurias melagienas pavyksta lengvai pastebėti – dezinformaciją platina oficialūs Kremliaus kanalai, jų valdžios atstovai, politikai arba žinomos oficialiai registruotos socialinių tinklų paskyros.

Taip pat dezinformaciją platina ir kitos žiniasklaidos priemonės tiek Rusijos viduje, tiek užsienyje, kurios, kaip yra žinoma, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamos Kremliaus.

Tačiau pasitaiko dezinformacijos platinimo iš asmenų, kurie tiesiogiai nėra susiję su Rusija ar Kremliumi, bet sąsajos rodo jų galimą priklausomybę. Už šnipinėjimą Rusijai kalėjimo bausme nuteistas Algirdas Paleckis pastebimai ne vienerius metus palaiko Rusijai naudingą naratyvą.

LRT ir kitų žurnalistų atlikti tyrimai rodo, kad su Algirdu Paleckiu siejami asmenys taip pat aktyviai platina priešišką naratyvą, kuris aptinkamas identiškas ir Latvijoje ar kitose Europos valstybėse.

Kišasi į rinkimus

Kremliui palankią samdinių grupę „Wagner Group“, kuri veikia Sirijoje, Afrikoje ir Ukrainoje, įkūręs Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas neseniai pripažino, kad darė, daro ir darys įtaką JAV rinkimams, apie tai skelbė ELTA, kuri citavo „Reuters“.

Taip pat šiemet tapo žinoma, kad Rusija skyrė didžiules sumas kitose šalyse vykstantiems procesams eskaluoti. Tokioms problemoms, kaip energetinė krizė, kritika šalių valdžiai ir panašiai. Kaip skelbė „Euronews“, remdamasi AP naujienų agentūra, Rusija per kelis metus išleido daugiau nei 300 milijonus Jungtinių Valstijų dolerių, kuriais siekė paveikti daugiau nei dvidešimt valstybių, tarp jų ir Europos, politikus ir valstybės pareigūnus. JAV žvalgybos duomenys rodo, kad Kremlius taikėsi paveikti rinkimus Albanijoje, Bosnijoje, Juodkalnijoje, taip pat ir Ukrainoje bei kitose šalyse.

Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.