Rusija: ilgalaikė taika su Ukraina galima tik jei ji pripažins teritorinę „naują realybę“

pexels-алесь-усцінаў-11734704
Pasaulis
Pexels.com nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Maskva mano, kad ilgalaikė taika su Ukraina gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Vakarai nustos siųsti jai ginklus ir jei Kyjivas pripažins teritorinę „naują realybę“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova interviu sakė, kad Maskva esanti atvira deryboms, tačiau pridūrė: „Šiuo metu nei Kyjive, nei Vakaruose nematome politinės valios taikai.“

Ji taip pat teigė, kad, norint sudaryti bet kokį susitarimą, Ukraina turėtų turėti neutralų statusą, o rusakalbių gyventojų teisės turėtų būti apsaugotos.

„Neleisime, kad prie mūsų sienų egzistuotų agresyvi nacistinė valstybė, iš kurios teritorijos kyla pavojus Rusijai ir jos kaimynėms“, – sakė ji.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

M. Zacharova taip pat atmetė V. Zelenskio pasiūlytą vadinamąją taikos formulę.

Ukraina yra paskelbusi 10 punktų taikos planą. Jame, be kitų dalykų, reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius iš šalies teritorijos, atkurti Ukrainos valstybės sienas ir įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų Rusijos politinę ir karinę vadovybę baudžiamojon atsakomybėn už agresiją.

Pernai vasario 24-ąją Maskvos pradėtas plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra, milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Rusijos URM atstovė sakė, kad Ukrainos pernai pateiktas pasiūlymas „neturi nieko bendra su taika ir yra ultimatumų rinkinys Rusijai, siekiant pateisinti tolesnius karinius veiksmus“.

Grūdų sandoris

M. Zacharova apkaltino Kyjivą, kad jis esą nenori „atsižvelgti į dabartinę realybę ir (...) siekia visiškai kito tikslo – mūsų šalies kapituliacijos su Vakarų pagalba“.

„Žinoma, atsižvelgdami į šias sąlygas, mes nekalbėsime su niekuo iš Ukrainos vadovybės“, – pridūrė ji.

Tačiau M. Zacharova pridūrė, kad Maskva galėtų atkurti susitarimą dėl grūdų, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, tačiau tik tuo atveju, jei Vakarų sankcijos Rusijos žemės ūkio bendrovėms būtų panaikintos.

„Galimybė atgaivinti Juodosios jūros iniciatyvą išlieka“, – sakė ji rašytiniuose atsakymuose į AFP klausimus.

Kremlius, ištisus mėnesius, nepateikdamas jokių įrodymų skundęsis dėl susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, įgyvendinimo, liepą paskelbė iš jo pasitraukiantis.

Netrukus po to Kyjivas paskelbė apie naują maršrutą grūdams gabenti, siekiant užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Rusija savo ruožtu pagrasino pulti krovininius laivus, artėjančius prie Ukrainos uostų. Maskvos kariniai laivai nesitaiko į naujuoju maršrutu plaukiojančius laivus, tačiau po pasitraukimo iš sandorio Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, kurios iš esmės izoliavo Maskvą.

M. Zacharova sakė, kad tos sankcijos Vakarams esą „grįžo bumerangu“ ir „patvirtino Rusijos valstybės tarptautinį autoritetą“.

Susidūrusi su sankcijomis, Maskva didžiąją dalį jai gyvybiškai svarbaus naftos ir dujų eksporto nukreipė į Kiniją ir Indiją ir įvedė valiutos kontrolę, kad palaikytų savo nestabilų rublį.

Ryšiai su Kinija ir Šiaurės Korėja

Pernai Rusijos ekonomika susitraukė, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį vėl pradėjo augti, nepaisant didėjančios infliacijos.

„Kolektyvinių Vakarų neteisėti apribojimai nesumažino Rusijos geopolitinės įtakos“, – tvirtino M. Zacharova.

Šiemet, minint pirmąsias plataus masto karo metines, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama visiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Šiai rezoliucijai pritarė 141 valstybė narė, 32 šalys, įskaitant Kiniją ir Indiją, susilaikė, o septynios šalys, įskaitant Šiaurės Korėją, balsavo „prieš“.

M. Zacharova tvirtino, kad didžioji dauguma pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios nėra priėmusios jokių sankcijų Rusijai.

Ji sakė, kad Maskvos ryšiai su daugeliu Azijos, Afrikos, Vidurinių Rytų ir Lotynų Amerikos šalių plėtojami stabiliai, nepaisant, jos tvirtinimu, desperatiškų Vakarų pastangų nuteikti jas prieš Rusiją.

Rusų URM atstovė teigė, kad „aktyviai kuriamos ir diegiamos naujos tarpbankinių ryšių, tarptautinių atsiskaitymų ir su Vakarais nesusijusių prekybos kelių sistemos“.

Ji sakė, kad Azijoje Kinija yra „bendramintė partnerė“, su kuria Rusija palaiko „visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu“ pagrįstus ryšius.

M. Zacharova tvirtino, kad Rusija taip pat stiprina santykius su Šiaurės Korėja, ir apkaltino JAV, kad jos „didindamos karinį aktyvumą siekia didinti įtampą Korėjos pusiasalyje“.

„Toks JAV kursas yra pavojingas ir gali turėti rimtų pasekmių“, – sakė ji.

Lapkritį Seule viešėjęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) perspėjo, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai „stiprėja ir yra pavojingi“, ir paragino Kiniją sulaikyti Pchenjaną.

M. Zacharova sakė, kad Rusija palaikys bet kurią šalį, kurios užsienio politika nesuderinta su Vakarais, siūlydama „sąžiningą ir geranorišką bendradarbiavimą, kuris nebūtų grindžiamas diktatu“.