Rusams ketinama drausti įsigyti NT Lietuvoje, išimtis numatyta tik pabėgėliams

Rusijos piliečiams ketinama uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.

Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį.

Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Už projektą po svarstymo balsavo 113 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, devyni susilaikė. Iki jo priėmimo liko vienas balsavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva siūloma įstatyme nustatyti, kad „sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų (...) teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje“.

Išimtį norima taikyti tik tiems rusams, kurie turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai tam tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija, nes tie žmonės savo šalyje yra persekiojami.

„Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams“, – savo pataisą argumentavo L. Kasčiūnas.

Anot jo, siūloma pataisa leis sumažinti galimas rizikas.

Be to, pagal kitą pataisą ketinama viešai skelbti tas Lietuvos politikų valdomas ar su jais susijusias įmones, bendroves, kurios šiuo metu plėtoja ryšius su Rusija ir Baltarusija.

Seimas šiuo metu svarsto įstatymų pataisų paketą, didinantį atsakomybę už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimą, numatantį ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Siūloma priimti specialų naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą. Į jį būtų perkelti ir visi šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai.

Šiame įstatyme būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.