Rumunijoje vyksta sąmyšio temdomi parlamento rinkimai

Pasaulis

Rinkimai Rumunijoje. Scanpix nuotr.

BNS.LTŠaltinis: BNS.LT

Dar neatsigavę po šoką sukėlusių šios savaitės įvykių, rumunai sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose, kuriuose pergalė prognozuojama kraštutiniams dešiniesiems.

Rumunijos parlamento rinkimai vyksta praėjus savaitei po to, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu netikėtai aplenkė ministrą pirmininką Marcelį Ciolacu ir išstumdamas jį iš rinkimų kovos pateko į antrą prezidento rinkimų ratą. Šis turėtų vykti gruodžio 8 dieną.

Sąmyšis šalį apėmė Rumunijos konstituciniam teismui ketvirtadienį nurodžius perskaičiuoti prezidento rinkimų pirmojo turo balsus.

Tuo metu socialinis tinklas „TikTok“ ketvirtadienį paneigė Rumunijos valdžios institucijų kaltinimus, kad jis suteikė „privilegijuotas sąlygas“ Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu besižavinčiam C. Georgescu.

Nepaisant kaltinimų dėl Rusijos įtakos ir kišimosi per „TikTok“, parlamento rinkimai vyksta kaip buvo suplanuota.

Nors daugiau kaip 9 mln. balsų perskaičiavimas, regis, vyksta sparčiai, Bukarešto gatvėse žmonės reiškė susirūpinimą pastarojo meto įvykiais.

„Tai, kas dabar vyksta, neatrodo labai demokratiška, – naujienų agentūrai AFP sakė 40 metų slaugytoja Gina Visan. – Jie turėtų gerbti mūsų balsavimą. Mes nusivylę, bet esam pripratę prie tokio elgesio.“

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Darbą jos baigs 21 valandą. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Pirmieji oficialūs rezultatai turėtų pasirodyti vėlai sekmadienį.

Susiskaldęs parlamentas

Rumunijos politinį kraštovaizdį pastaruosius tris dešimtmečius formuoja dvi pagrindinės partijos.

Tačiau analitikai prognozuoja, kad po sekmadienio balsavimo parlamentas bus susiskaldęs ir kad tai paveiks būsimos vyriausybės formavimą.

Apklausos rodo, kad kelios kraštutinių dešiniųjų partijos, nepritariančios pagalbos siuntimui į Ukrainą, bendrai turėtų gauti daugiau kaip 30 proc. balsų.

19 mln. gyventojų turinti šalis iki šiol priešindavosi nacionalizmo kilimo tendencijai regione, bet dabar, ekspertų teigimu, ji susiduria su beprecedente po komunizmo žlugimo 1989-aisiais situacija. Rumunijoje pastaruoju metu auga pyktis dėl didelės infliacijos ir baimė būti įtrauktiems į Rusijos karą prieš kaimyninę Ukrainą.

45 metų ekonomistas George Sorinas (Džordžė Sorinas) Bukarešte AFP sakė, jog tikisi gero kraštutinių dešiniųjų pasirodymo.

Jo nuomone, darbą baigiantis parlamentas daugiausia tarnavo Ukrainos interesams, o Europos Sąjungą iškeldavo virš „nacionalinių interesų“.

Tarp kraštutinių dešiniųjų partijų yra AUR, kurios lyderis George Simionas gavo beveik 14 proc. balsų prezidento rinkimuose.

Dar yra Dianos Sosoacos vadovaujama „SOS Romania“ ir neseniai įkurta Jaunimo partija (Partidul Oamenilor Tineri, POT), galinti pasiekti 5 proc. balsų slenkstį ir patekti į parlamentą.

Priešingoje, proeuropietiškoje stovykloje esanti centristų USR taip pat tikisi gerai pasirodyti parlamento rinkimuose. Jos lyderė Elena Lasconi per prezidento rinkimus liko antra.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt