Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuskanuota iš asmeninio archyvo.
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.
Prieš 26 metus rugpjūčio 31 d., iš Lietuvos išvesta sovietų okupantų kariuomenė, kuri mūsų tėvynėje buvo užėmusi 500 karinių objektų ir 65.433 ha, Lietuvos žemės.
Toji diena tapo tikros „Laisvės diena“. Juk visi suprasti galime, kad negalėjome jausti pilnos laisvės, kada tavo tėvynę dar trypia svetimos kariuomėnės batai. Dažnai pasikalbu su žmonėmis apie „Laisvę“. Bet yra dalis tokių, kurie neįvertina jos. Žiūrėk per televiziją net pasirodo tokių asmenų, kurie niekina mūsų „Laisvę“ ir vadina ją visokiais vardais. Tai galima pasiskaityti ir socialiniuose tinkluose. Skaitai ir galvoji: „Iš kur atsiranda tokie individai, kurie niekina šių dienų laisvą gyvenimą?“. Ir tik aklas gali nepastėbėti, kad tokių niekintojų gimdytojai yra iš Rytų. Tokius suranda, kurie yra jauni ir visiškai nežino, koks buvo gyvenimas sovietų valdomoje Lietuvoje.
Taigi, savo rašinėlyje norėčiau aprašyti nors trumpai apie anų dienų gyvenimą. Aš išgyvenau tokius laikus, kada už kritikavimą valdininkų, kurie buvo vadinami „člėnai“ kompartijos, galėjai susilaukti didelės nemalonės. Maždaug prieš 50 metų teko dirbti Tyrulių durpyne ir gyventi gyvenvietėje. Gyvenau su žmona ir ką tik gimusiu sūneliu, labai mažame kambarėlyje. Dirbau mechanizatoriumi. Darbas vykdavo durpių dulkėse, o atlyginimai būdavo maži. Atsitikdavo taip, kad iki algos, tris-keturias dienas pritrūkdavome pinigų, net duonai nusipirkti. Atlyginimai už darbus buvo nuolat anų laikų valdininkų dirbtinai mažinami. Aš matydamas nesuskaičiuojamas betvarkes, pradėjau su valdininkais kariauti. Žinoma, ne ginklais ir kulkomis, bet savo raštais, kuriuos siunčiau į redakcijas ir į CK. Kėliau visus esamus trūkumus, kviesdavau net komisijas. Atvažiavusieji tikrintojai matydavo, kad mano nurodyti faktai teisingi ir kai kam už tai kliūdavo. Taigi, aš labai daug kam nepatikau, o kadangi visa spauda buvo valdoma komunistų, tai sukūrė rajono laikraštyje, visus bauginantį straipsnį. Bet aš rankų nenuleisdavau, o galimomis priemonėmis kovojau.
O štai šiandien, mes turime laisvę. Galime kelti įvairius trūkumus ir be jokių įžeidinėjimų rašyti raštus, foto medžiagas ir gali nieko nebijoti. Nes šiandien, kaip niekada esame laisvi.