Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Trumpėjančios dienos, nušienauti laukai, sparnus į tolimus kraštus keliantys gandrai – visa tai pranašauja apie besibaigiančią vasarą. Ne veltui lietuviai rugpjūčio pab. iki šiol mini gandrų išskridimo dieną.
Į šiltus kraštus žiemoti išskrendančius gandrus mūsų protėviai palydėdavo ritualais. Jie buvo ypač svarbūs netekėjusioms merginoms. Nupjautuose laukuose jos iškasdavo duobutę, o kitą rytą skubėdavo ją apžiūrėti. Jeigu duobutė būdavo padengta plonu voro nuaustu tinklu, vadinasi, merginos laukia turtingas jaunikis. Jeigu duobutėje įsikurdavo skruzdėlytė – „biednas“ jaunikaitis.
Gandrai, prieš išskrisdami, taip pat turi savotiškus ritualus. Rugpjūtį šie paukščiai vis mažiau laiko praleidžia savo lizduose, vietoje jų renkasi miškus ir pamiškes. Tiesa, sakoma, kad prieš išskrisdami, jie paskutinį kartą apsilanko savo lizduose – taip tarytum su jais atsisveikina.
Be to, prieš pakeldami sparnus, gandrai susiburia pievose, ražienose. Toks gandrų susibūrimas nuo seno vadinamas „seimu“. Per „seimą“ gandrai išbando savo jėgas – ar yra pasiruošę kelionei.
Bėgant metams, ši graži lietuviška šventė, kaip ir daugelis kitų, buvo pritaikyta krikščionybei. Gandrų išskridimo diena sutapatinta su šv. Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus – vienas iš 12 apaštalų, žiauriai nukankintas dėl tikėjimo.