PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Balandžio 10 d. 09:59

Rugilei Grendaitei – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis

Kaunas

Rugilė Grendaitė.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


125399

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, siekiant pagerbti iškilią Gabrielės PetkevičaitėsBitės asmenybę, skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, įsteigtas jos vardo atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Apdovanojimas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, juridiniams asmenims įteikiamas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą; filantropinę veiklą, o ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą; savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje; visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

Kovo 27 dieną Panevėžyje buvo numatyta medalius „Tarnaukite Lietuvai“iškilmingame renginyje įteikti tiems, kam jie paskirti šiemet. G. PetkevičaitėsBitės medalis už pilietiškumo ir demokratijos skatinimą skirtas ir jauniausiai Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narei, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kaišiadorių filialo pirmininkei Rugilei Grendaitei.

Dėl karantino ši šventė atidėta, tačiau žinia apie laureatę iš mūsų rajono džiugina. Tad apie Rugilę Grendaitę. Rugilė, kuriai dar tik dvidešimt dveji, yra ne tik Vilniaus universiteto ketvirtakursė, Kaišiadorių rajono tarybos narė ir LPKTS Kaišiadorių filialo pirmininkė. Dalį laisvalaikio mergina skiria pokario partizaninio karo, okupantų padarytų nusikaltimų tyrinėjimams.

Jos rašomas bakalauro darbas yra apie pirmuosius partizanų kovų įamžintojus, nuo pat pirmųjų Atgimimo metų rinkusius laisvės kovų dalyvių prisiminimus, apie to meto atmintį. Mergina žada prakalbinti penkiolika žmonių, 1988–1995 metais užrašiusių buvusių partizanus prisiminimus.

Rugilė sako, kad bendravimo patirtis su LPKTS skyriaus nariais dvejopa. Jai patinka kalbėti su gerokai vyresniais žmonėmis, turinčiais labai skaudžias patirtis, tuo domisi jau nuo devintos klasės. Bendravime su jais atranda daug prasminių dalykų, tradicijų, kurias perima pati, stengiasi perduoti kitiems. Mergina net yra girdėjusi ne vieną šmaikštų komentarą iš vienmečių, kad jos draugai – šimtamečiai senukai...

R. Grendaitė sako, kad seniai tarsi tikslą širdyje nešiojasi Antano Kraujalio-Siaubūno mintį: nesvarbu, kokį kelią nueisime, sunkų ar lengvą, svarbu kokius pėdsakus paliksime žemėje išeidami. Toje veikloje mergina savo tikslu laiko prasmingo gyvenimo siekiamybę. Taip susiklostė, kad net ir savo gimtadienį Rugilė švenčia skaudžią Lietuvai tremties pradžios dieną – birželio 14ąją… Dalis Rugilės Grendaitės gyvenimo skirta keliavimui laisvės kovų keliais, ieškojimui dar išlikusių partizanų bunkerių, senolių ir amžininkų atminčiai atgaivinti. Tokia veikla jai brangi ir prasminga.

Dėl to ji priklauso Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžiui, yra jo tarybos narė. Pirmasis R. Grendaitės tyrimo tikslas buvo sužinoti savo giminės, kilusios iš Neprėkštos kaimo, istoriją. Močiutė iš tėčio pusės karo metu prarado tėvus. Ją užaugino motinos sesuo Daubaros kaime, o jos broliuką Stasį atidavė į Čiobiškio vaikų namus, tačiau ten jis pradingo. Prosenelis iš tėčio pusės Pranas Markevičius iš Antanaičių kaimo buvo aktyvus partizanų rėmėjas, paaukojęs savo gyvybę.

Ir studijuodama magistrantūrą, R. Grendaitė nežada apleisti kraštotyrinės bei politinės veiklos. Nors šiandien merginai dar sunku pasakyti, kokį darbą dirbs ateityje, noro padėti žmonėms užfiksuoti svarbius istorijos įvykius ji nežada atsisakyti.

Stanislovas Abromavičius