Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jurgita TaralėŠaltinis: Etaplius.lt
Gruodžio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva bibliotekos „Facebook“ tinklalapyje įvyko virtuali paskaita „Nuo knygos iki praktikos: ekologija ir tvarus gyvenimas“. Paskaitos metu tinklalaidės „Išpakuota“ įkūrėja, „Nula“ komunikacijos vadovė, daugelio konferencijų apie ekologiją ir tvarų gyvenimo būdą pranešėja Rugilė Matusevičiūtė dalijosi žiniomis ir patarimais, kaip skatinti kasdienę ekologiją, rūpintis gamtosauga ir pradėti gyventi tvariai. O artėjant gražiausioms metų šventėms, papasakojo, ir kaip tvariai ir atsakingai sutikti Kalėdas. Virtuali paskaita organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės dalinai remiamą projektą „EKOBIBLIOTEKA: rytojaus kūrėjai“.
Susitikimo pradžioje R. Matusevičiūtė papasakojo, kad įgyvendinant projektą apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją „Išpakuota“ jau daugiau nei dvejus metus tenka jai tenka kurti įvairias laidas tokiomis temomis kaip rūšiavimas, plastikas, mėsos pramonė, greitosios mados žalą, ekoradikalizmą ir t. t. „Mes norime išsaugoti planetą ateities kartoms, kurios galėtų mėgautis šaltomis žiemomis, šiltomis vasaromis, kurios galėtų maudytis švariame vandenyje, matyti skirtingas gyvūnų rūšis, kurios dabar, deja, labai sparčiai nyksta, – paskaitos pradžioje kalbėjo M. Matusevičiūtė.
„Iš esmės tvariai gyvenančių žmonių pagrindinė taisyklė – mažiau yra daugiau. – teigė R. Matusevičiūtė. „Dauguma žmonių galvoja, kad tvarumas – tai kasdienių įpročių pakeitimas, situacijos aplinkui save keitimas, bet iš tiesų tvarumo tema yra labai labai kompleksiška. Ji yra sudaryta iš begalės skirtingų aspektų. Į tvarumą įeina tiek politikos, tiek technologijų ir inovacijos klausimai, mūsų įpročių keitimas ir netgi socialinių, kultūrinių tradicinių dalykų keitimas arba moderavimas, kad tai atitiktų tvarumo idėją“.
Susitikimo metu paskaitos lektorė išsamiai klausytojams papasakojo apie rūšiavimą, paneigė rūšiavimo mitus, supažindino, kokios atliekos gali ir kokios negali būti perdirbtos. Taip pat supažindino su pagrindinėmis plastiko rūšimis, kurios perdirbamos ir kurios keliauja į sąvartynus. Aptartos ir tokios temos kaip maistas, apsipirkimas ir kt. Kadangi artėja didžiosios metų šventės, R. Matusevičiūtė patarė ir kaip tvariai ir atsakingai sutikti Kalėdas, nes per kalėdinį laikotarpį Europoje atliekų pagausėja apie 30 proc. „Kalėdos žinomos kaip vartojimo šventė, nes perkame daug dovanų, dekoracijų, maisto, o po Kalėdų didžiuliai kiekiai maisto atliekų, pakavimo popieriaus yra tiesiog išmetama. Todėl švęsti šiek tiek tvariau galime kiekvienas iš mūsų, – ragino R. Matusevičiūtė.
Kalbėdama apie žiedinę ekonomiką, lektorė teigė, kad to puikus pavyzdys – stotelės „Dėk‘ui“, kur galima pasiimti kitų atiduotus, tvarkingai paliktus daiktus. „Kalbant apie produktų sukimąsi ratu, tai bibliotekos yra labai svarbi žiedinės ekonomikos dalis. Yra tam tikrų vietų, kur žiedinė ekonomika puikiai įsigalėjusi, tai bibliotekos tą ir parodo“ – Pasakojo R. Matusevičiūtė. Jos teigimu, knygų dalinimasis bibliotekose yra labai geras pavyzdys ir tiek pačios bibliotekos, tiek savivaldybės turėtų šviesti žmones apie žiedinę ekonomiką, kaip ji veikia, būtent per bibliotekas, parodant jas kaip pavyzdį.
Norintys išgirsti visą paskaitą, jos įrašą gali rasti bibliotekos „Facebook“ paskyroje.