Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Pamažu nuo medžių pradeda kristi lapai. Miškuose pradeda dygti grybai, nes Lietuvoje grybingiausias metas – ruduo. Grybų derlių lemia lietus, jo gausumas, aplinka, taip pat šiluma.
Grybavimas – tai medžioklė. Keista, bet tiesa. Prasideda medžiojimas: kur grybai slapstosi, reikia juos sekti ir gaudyti, apsiginklavus peiliu. Grybai kaip žvėrys. Jie gali būti pavojingi. O kad parsinešti į namus pilną pintinę valgomų grybų ir nesuklysti, vaikų dienos centre „Draugai“ vyko pamokėlė apie grybus. Vaikai vartė knygas, skaitė ir pažindinosi per knygas apie grybus, vardino kokius pažįsta? Kokie grybai išdygsta pirmieji pavasarį? Kas vertingesnis kepurė ar kotas? Ar grybuose yra vandens? Kas lemia grybų augimą? Į kiek kategorijų skirstomi grybai?
Pamokėlės metu vaikai sužinojo, kad Lietuvoje galima rasti net 6-7 tūkstančius grybų rūšių. Deja, iš visos gausybės grybų, valgomų ir naudingų organizmui tėra mažoji dalis. Valgomieji grybai turi grybą dvynį, kuris yra nevalgomas ar nuodingas. Lietuvoje auga apie 40 rūšių grybų, kurie nuodingi žali, o apie 20 rūšių gali sukelti apsinuodijimą net termiškai apdorojus.
Sužinoję svarbią informaciją apie grybus, vėliau dalyviai kūrė grybus iš spalvoto popieriaus – musmires, baravykus, lepšius, voveraites, ūmėdes ir kitus.
Nijolė PILAC,
Ligoninės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Autorės ir Inos Orlovskajos nuotraukos