Rokas Baciuška: iškelti trispalvę – viena iš didžiausių gyvenimo akimirkų

Roką Baciušką daugelis žinome kaip Dakaro smėlynų nutrūktgalvį, pastaraisiais metais šiame ralyje skinantį itin aukštas vietas. Lenktynininko karjerą pradėjęs vos devynerių, Rokas jau turi sukaupęs įspūdingą įvairių tarptautinių ralio čempionatų apdovanojimų kolekciją. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui su Roku kalbamės apie Lietuvą – šalį, kurios vėliavą jis kaskart su pasididžiavimu kelia ant aukščiausių apdovanojimų pakylų.

Esi nepriklausomos Lietuvos vaikas. Ką Tau reiškia Lietuvos laisvė?

Laisvė man – tai galimybė daryti tai, kas man tikrai patinka, galimybė turėti savo nuomonę, mintis ir svajones. O svarbiausia – galimybė jų laisvai siekti bei jas laisvai reikšti. Tai jausmas, kad gali siekti savo tikslų ir niekas tavęs neriboja. Esu dėkingas už galimybę laisvai keliauti, varžytis, o svarbiausia – kelti trispalvę ir Tauragės miesto vėliavą ant pakylų.

Esi vienas iš tų, dėl kurių visa Lietuva laukia Dakaro, laukia tos akimirkos, kai įveiksi trasą ir iškelsi trispalvę. Kiek Tau pačiam svarbus trispalvės iškėlimo momentas?

Tas momentas yra viena iš didžiausių gyvenimo akimirkų. Kai lenktynėse iškovojame pergalę, lipame ant pakylos ir galime iškelti Lietuvos vėliavą – tada visos pastangos, sunkus darbas ir rizika tampa verti to. Turbūt meluočiau, jei sakyčiau, jog visa tai, ką darau, yra tik dėl Lietuvos ir jos žmonių, nes yra ir asmeniniai tikslai, ambicijos, karjera, noras uždirbti sau ir savo šeimai. Tačiau kai žinai, kad pasaulio čempionate iš šimtų sportininkų tik vienas veža Lietuvos vardą arba Dakare iš 800 dalyvių esame 10 ar 12-ka, tuomet tai įgauna visai kitą prasmę. Pradedi kovoti ne tik už save ar savo komandą, bet tai pasidaro ir kova už savo valstybę. Tai toks ypatingas jausmas, kuris uždega dar labiau stengtis. Vos nulipus nuo podiumo pagalvoji apie šeimą, o tada: „Kokios sekančios lenktynės manęs laukia?“ Nes tai yra užkrečiama ir norisi dar. Man tai ne tik asmeninė pergalė, bet ir galimybė parodyti pasauliui, kad Lietuva yra stipri, ambicinga, išsivysčiusi šalis – nesvarbu, koks jos dydis.

Kaip Lietuva pasikeitė, paaugo nuo Tavo vaikystės? Kokie įvykiai, Tavo akimis, Lietuvos istorijoje buvo svarbiausi? O koks Tavo gyvenimo įvykis svarbiausias / brangiausias Tau?

Lietuva labai sparčiai juda į priekį – tiek technologijose, tiek versle. Na, turbūt daugiau ar mažiau per visas sritis tobulėjame. Tiesa, labai norėtųsi, kad švietimas sparčiau keistųsi iš esmės ir ateinančios kartos būtų dar šviesesnės bei turėtų daugiau galimybių kelti mūsų šalies lygį. Taip pat federacijos, su kuriomis dažnai sportininkams tenka kovoti, o ne gauti paramą, turėtų pasikeisti. Dažnai sakau, jog Lietuva, mano manymu, šiuo metu yra viena geriausių valstybių gyventi, sudėjus įvairius aspektus. Didžiausias minusas turbūt tik teroristinė kaimyninė šalis, dėl kurios turime daug dėmesio, laiko ir resursų skirti saugumo bei gynybos temoms, nors galėtume nuveikti daug kitų naudingų dalykų visiems. Apkeliauju daug šalių ir matau, kaip tam tikros, dažnai „aukštinamos“, mūsų pačių Vakarų šalys gerokai, gerokai atsilieka nuo mūsų.

Man asmeniškai vienas svarbiausių gyvenimo įvykių buvo tapti tėčiu. Tai įvyko neseniai, bet nesulyginsi su visomis statulėlėmis. O tada jau seka tapimas pirmą kartą pasaulio čempionu, vėliau trečią. Tai jau ne tik mano, bet tikiu – ir visos šalies pasiekimas, kuomet patenki į pasaulinę istoriją ir kažkur jau yra parašytos tos trys raidės prie vardo ir pavardės: Rokas Baciuška (LTU).

Ar kada susimąstei, ką būtum veikęs Tu, Tavo draugai, šeima, jei Lietuva nebūtų tapusi laisva?

Galbūt ne taip dažnai, bet manau, būna. Juk kai turime, sunku vertinti (juokiasi). Man dažnai ramybės neduoda tai, jog turime dabar artimą pavyzdį Ukrainoje, o su laiku „priprantame“ ir vėl pamirštame vertinti savo laisvę.

Kokias galimybes Tau ir kiekvienam Lietuvos žmogui atveria gyvenimas nepriklausomoje valstybėje? O ką kiekvienas žmogus gali duoti savo valstybei, kad prisidėtų prie jos – gražesnės, tvirtesnės, saugesnės – kūrimo?

Gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje suteikia galimybę keliauti, mokytis, dirbti ar sportuoti ten, kur nori. Man tai reiškia laisvę varžytis pasaulinėje automobilių sporto scenoje. O ką galime duoti valstybei? Manau, svarbiausia – garsinti jos vardą savo darbu, būti geru pavyzdžiu kitiems, stengtis auginti pozityvų įvaizdį pasaulyje bei įkvėpti jaunimą, kad kažkas ateitų po kelerių ar keliolikos metų ir perkoptų visus rekordus.

Ko palinkėtum valstybei, kiekvienam jos žmogui Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio proga?

Linkiu, kad Lietuva ir toliau būtų stipri, veržli bei vieninga. Kiekvienam žmogui – drąsos siekti savo svajonių ir tikėjimo savo jėgomis, mažiau susivaržymo bei susikaustymo. Sau – kad mano vaikas galėtų patirti tiek visko, kiek patyriau aš, ir dar daugiau. Asmeniškai sau – daugiau pergalių ir kuo daugiau iškeltų trispalvių bei gimtojo miesto vėliavų ant pakylų!