Rinkimai Kaune: su V. Matijošaičio statybų kranais konkurentai varžosi dėmesiu žmonėms

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kalbėdamas apie savo įdirbį mieste, mėgsta skaičiuoti virš jo iškilusius kranus: jie politikui simbolizuoja progresą ir geras sąlygas verslui.

Su tuo, jog valdant dabartiniam merui mieste pasiektas infrastruktūros projektų proveržis, nesiginčija ir pagrindiniai jo konkurentai kovo 5 vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Vis dėlto V. Matijošaičio populiarumą tirpdant skandalams dėl šeimos verslo reikalų, jie tikisi Kaune sugrįšiančios intrigos ir kovos su aštuonerius metus miestui vadovaujančiu meru antrajame ture.

Konkurentams to leidžia tikėtis ir skaičiai, nors perrinkimo siekiantis V. Matijošaitis ir išlieka populiariausiu Kauno politiku. Portalo „15min“ paskelbtos sausio 27 – vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už jį balsuotų 43,6 proc. kauniečių.

Už „valstiečių“ kandidatą parlamentarą Aurelijų Verygą balsuotų 8,2 proc., o konservatorių Seimo narį Vytautą Juozapaitį – 6,6 proc. respondentų. Iš viso Kauno mero rinkimuose dalyvauja 11 kandidatų.

Apie panašius apklausų rezultatus BNS patvirtino ir jas savo vidiniam naudojimui užsakę kai kurių partijų atstovai.

Priversti valdančiuosius tartis

Už V. Matijošaitį balsuoti ketinantis 83-ių Vidimantas sako, kad jis „išvalė visą Kauną“.

„Konservatoriai sako: tik gatves tvarko. O kiek visuomeninių pastatų? Viskas yra atnaujinta. Imkime Dariaus ir Girėno stadioną, Halė, plaukimo baseinai, Mokslo sala statoma, ir į priekį numato daugybę rekonstrukcijų. Gatvės, viskas...“, – teigia pavardės nenorėjęs viešinti vyras.

2019 metais V. Matijošaitis buvo tarp pirmųjų merų, rinkimų naktį šovusių šampaną: konkurentus jis didžiule persvara įveikė pirmajame ture, surinkęs 79,6 proc. rinkėjų balsų. Artimiausia jo konkurentė, dabartinė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, tąkart pelnė vos 12,7 proc. rinkėjų balsų.

Absoliučia dauguma mero atstovaujamas komitetas „Vieningas Kaunas“ džiaugėsi ir taryboje. Pelniusi 32 iš 41 mandato, ši politinė jėga galėjo greitai priimti sprendimus, neieškodama platesnės paramos.

Tarybos posėdžiai antrajame pagal dydį mieste kartais tetrukdavo vos valandą. Kitų miestų tarybose daugiau laiko neretai praleidžiama prie vieno klausimo.

Vis dėlto sklandus darbas turėjo savo kainą: valdantieji dažnai kritikuoti dėl abejingumo kitai nuomonei ir nesiskaitymo su šešių konservatorių iš trijų demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių opozicija.

Tad politiniai oponentai svarbiu tikslu rinkimuose įvardija vien „Vieningo Kauno“ vienvaldystės pralaužimą, pasiekiant, kad jiems priimti sprendimams reikėtų politinių sąjungininkų.

„Mes akcentuotume ir aš pats akcentuočiau ne tiek mero išrinkimo svarbą, kiek būtent tarybos sudėties pokyčius, – sako V. Juozapaitis. – Meras, taip, yra svarbu (...), bet meras be tarybos – kaip meras be rankų“.

„Jis gali turėti daug minčių, norėti, bet jeigu nebus tų rankų, kurios pakelia, tai, kas yra dabar, Vieningosios Rusijos... atsiprašau, „Vieningo Kauno“ šitas modelis, kuris su jokia demokratija nesusiję“, – pridūria jis.

„Agituodamas žmones aš nesakau balsuokite tik už Tėvynės sąjungą. Sakau, balsuokite už visas Kaune veikiančias politines jėgas, kad taryboje prasidėtų diskusijos, kad ateitų demokratija“, – tvirtina konservatorius.

Kitas kandidatas A. Veryga irgi sako, kad reali atsvara „Vieningam Kaunui“ miesto taryboje „būtų žingsnis į priekį“.

Jis pabrėžia, jog itin svarbu, kad rinkėjai suprastų, kad meras „nėra vienvaldis“ ir, ypač pasikeitus įstatymams, jam bus reikalingi tarybos nariai.

„Man atrodo svarbu, kad žmonės balsuotų ir už sąrašą, ne tik už kandidatą į merus, nes meras pats vienas sprendimų nepriiminėja, juos priiminėja taryba ir yra labai svarbu, kad mes turėtume taryboje narių“, – sako politikas.

Seimo narys teigia kol kas negalintis pasakyti, ar patekęs į tarybą Kaune, bet netapęs meru atsisakytų Seimo nario mandato. Pasak A. Verygos, „priklausytų, kaip viskas susidėliotų“.

„Tas mandato atsisakymas nesėkmės atveju, jeigu labai nedaug žmonių patenka į tarybą, yra kažkokia mažesnė blogybė negu neaiški žinia, neaiškus požiūris į tą patį sąrašą“, – tvirtina kandidatas.

Intriga – neapsisprendusieji

Intrigos į būsimus mero rinkimus Kaune įneša ir tai, jog, minėtos apklausos duomenimis, beveik ketvirtadalis kauniečių dar nėra apsisprendę, už ką balsuos.

„Su vyru ir kalbame: už ką mes balsuosime?.. Mano vyras sako – ne, tik ne už Matijošaitį!“ – sako prie savivaldybės sutikta kaunietė Vanda Mačiukaitienė.

72-ejų metų moteris negaili kritikos valdantiesiems – teigia, kad jie proteguoja saviškius ir neieško žmonių, kurie darbus galėtų atlikti kompetentingai.

Vis dėlto ką norėtų matyti naujuoju miesto vadovu, ji nežino.

„Mūsų dainininkas būtų nieko, jeigu jis nebūtų konservatorius“, – svarsto pensininkė, turėdama galvoje operos solistą V. Juozapaitį.

Rinkiminė kampanija mieste jau įsibėgėjo: pašto dėžutėse vis dažniau nugula rinkiminiai lankstinukai, o centrinėje miesto pėsčiųjų gatvėje juos dalija ir patys kandidatai.

„Visi mes bandome, kad balsas jūsų atitektų mums“, – BNS žurnalistei tiesdamas skrajutę sako darganotą popietę su kolegomis čia besidarbuojantis Laisvės partijos atstovas.

„Išlaisvinkime Kauną“, „Grąžinkime miestui sąžinę“, „Tapkime Kauno šeimininkais“ – rinkimų dalyvių šūkiai atskleidžia, jog oponentai šiuose rinkimuose sieks išnaudoti dabartiniams valdantiesiems prikišamą neskaidrų sprendimų priėmimą, nesiskaitymą su bendruomene bei mero šeimos verslo peripetijas, „Vičiūnų grupei“ dar nepasitraukus iš Rusijos ar abejotinomis aplinkybėmis įsigijant turtą mieste.

Kai kurie kandidatai per kampaniją renkasi humorą, kaip kad Laisvės partijos atstovas Mantas Bertulis, per rinkimų debatus apsirengęs itin panašiais rūbais į V. Matijošaičio, grimo dėka pasisendinęs veidą ir užsidėjęs peruką imituoti dabartinio mero plikei.

Valdantieji, tuo tarpu, ant stalo deda klestėjimo ir proveržio, pasiekto jų valdymo metu, kortą, žadėdami, jog „ramybės“ mieste ir toliau nebus.

Tarp partijų pažadų Kaunui – nemokamas viešasis transportas, gaivinama naktinė ekonomika, daugiau dėmesio šeimoms ir bendruomenėms.

Kas nulėmė Kauno proveržį?

Savivaldybės koridoriuose – ramios nuotaikos: valdančiųjų atstovai sako, kad darbas vyksta įprastai, o jie kol kas negalvoja, kaip susiklostys rinkimai.

„Pas mus komandoje priimta kalbėti, kai yra apie ką kalbėti“, – sako Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Apie tai, ar pavyks pakartoti ankstesnę sėkmę, spekuliuoti nelinkęs ir pats V. Matijošaitis: „Negaliu atsakyti – ne aš rinksiu“.

Valdantieji parengė projektų, kuriuos planuotų atlikti kitą kadenciją, planą, tačiau mano, jog geriau už pažadus jų naudai kalba iki šiol nuveikti darbai.

„Turbūt jau nereikia mums kažko labai žadėti, – sako A. Palionis. – (...) kauniečiai jau turbūt ir supranta, kad jeigu toliau pasitikės, tai, kaip Visvaldas sakė, ramybės toliau nebus mieste“.

„Man atrodo, kad dirbau, ir miestas per tą laiką pasikeitė ir labai stipriai“, – antrina pats Kauno meras.

Kalbėdamas apie savo viziją, V. Matijošaitis grįžta prie mėgstamo pavyzdžio: pabrėžia, jog tuo metu, kai atėjo į valdžią 2015-aisiais, Kaune testovėjo vienas kranas, ir tas buvo „nuleidęs gervę“ – nedirbo. Dabar technikos, kurią meras sieja su pokyčiais ir statybomis, virš miesto galima išvysti nuolat.

„Šiandien yra kranų: be abejo, ne miestas stato, bet miestas sudaro sąlygas ateiti verslui, vystyti miestą, statyti“, – tvirtina meras.

Pagrindiniai „Vieningo Kauno“ konkurentai dėl proveržio mieste ir sutvarkytos infrastruktūros nesiginčija, tačiau pabrėžia, jog tai – ne asmeninis mero ar jo komandos nuopelnas.

V. Juozapaitis primena, jog V. Matijošaičio atėjimas į valdžią sutapo su 2015 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo periodu.

„Tvarkoj, kad susitvarkė, taip ir turi būti, bet tai nėra kažkokio žmogaus ar daugumos, atėjusios ir staiga burtų lazdele atnešusios kažkokių lėšų neva iš savo kišenės, (nuopelnas), – kalbėjo konservatorius. – Tai yra Europos Sąjungos, tai yra mūsų biudžeto lėšos taip pat kaip ir Vyriausybės lėšos, kurios ateina į Kauną.“

Jis pabrėžia, jog infrastruktūros plėtra, kuriais taip didžiuojasi Kauno valdantieji, tuo metu vyko visoje Lietuvoje.

A. Veryga primena, jog ne vienas didelis Kauno projektas įgyvendintas prisidėjus valstybei, kam žalią šviesą uždegė tuo metu valdžioje buvę „valstiečiai“.

„Mes nemažai darbo esame įveikę Kaunui arba kauniečių labui, – sako jis. – (...) Mes ir buvome toje praėjusioje Vyriausybėje, kada nemažai pinigų atkeliavo į Kauną ir tiems projektams, kur juosteles buvo karpoma, bet niekas neužsiminė“.

V. Matijošaitis, tiesa, ne kartą yra gyręs „valstiečių“ Vyriausybei vadovavusį Saulių Skvernelį, šiuo metu rinkimuose dalyvaujantį su savo įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Ji Kaune taip pat kelia savo sąrašą ir kandidatą – miesto politikos senbuvį Gintautą Labanauską.

„S. Skvernelis ne iš savo kišenės davė, – primena A. Veryga. – Tuo metu buvo valdantieji, kurie balsavo parlamente už biudžetą. S. Skvernelį čia gali kaip nori kelti ant pjedestalo, bet vienas žmogus negali nei parlamente biudžeto priimti, nei visoje Vyriausybėje viską sustyguoti. Tai yra bendras nuopelnas“.

Tai, jog „valstiečiai“ praeityje bendradarbiavo su Kauno valdančiaisiais, kai kuriems kandidatams į tarybą kelia abejonių, ar šios politinės jėgos nėra susitarusios veikti išvien. Vis dėlto tiek „valstiečiai“, tiek „Vieningas Kaunas“ šias prielaidas neigia.

Rusiškų pinigų dėmė

V. Matijošaitis, ilgą laiką buvęs tarp populiariausių Lietuvos politikų, paskutiniu metu į viešumą dažniausiai patenka neigiamame kontekste.

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, jis buvo spaudžiamas ir kritikuojamas dėl „Vičiūnų grupės“, kurios vienas iš savininkų yra, veiklos Rusijoje.

Nors įmonė yra paskelbusi, jog verslą Rusijoje siekia parduoti, praėjus metams nuo invazijos pradžios sandoris nėra užbaigtas.

„Yra verslininkų, kurie sugebėjo parduoti savo verslus ir labai džiaugiasi – ir Rusijoje, – sako V. Matijošaitis. – Ir pavydžiu aš jiems, nes jie prieš karą tai padarė, prieš pat prasidedant karui...“

„Aš niekada nepagalvojau, kad Rusija puls Ukrainą ir kad ten bus toks lygis“, – priduria Kauno meras.

V. Matijošaitis pabrėžė, jog principinis sprendimas išeiti iš Rusijos rinkos priimtas: „Didelis vargas, bet tikrai išeis, ir, duok Dieve, geriau, kad būtų jau įvykę vakar, bet taip nėra“.

„Tikrai toje šalyje nedirbsime, niekada negrįšime“, – tvirtina vienas turtingiausių Lietuvos politikų.

Supratingas savo favoritui rinkimuose šiuo klausimu yra ir kaunietis Vidimantas.

„Ten yra investuota ir kad uždarytumei – ne taip yra paprasta. Kai kas neįsivaizduoja šito dalyko“, – teigia vyras.

Šią „Vieningo Kauno“ valdymo kadenciją temdė ir kiti skandalai.

Pernai kovą administracijos direktorius Vilius Šiliauskas buvo sulaikytas įtariant jį paėmus didžiausią istorijoje kyšį iš dažnos savivaldybės viešųjų pirkimų laimėtojos „Autokaustos“ vadovo. Be to, paskelbta keletas žurnalistinių tyrimų apie tai, jog mero šeimos nariai galėjo neskaidriai privatizuoti sklypus mieste.

Po šių istorijų tyrimą atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija paskelbė, jog Kauno savivaldybėje sprendimai priimami neformaliuose pasitarimuose, todėl kyla korupcinės rizikos. Ji rėmėsi anoniminiais liudijimais bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įžvalgomis.

Valdantieji linkę atmesti šią kritiką bei žurnalistų tyrimus kaip rinkiminį puolimą, o STT analizėje administracija anksčiau sakė radusi faktinių klaidų.

V. Juozapaitis šiuo klausimu kategoriškas: Kauno mero verslo istoriją jis vadina nacionalinio saugumo klausimu.

„Jeigu mes turime tokius politikus, kurie turi verslą Rusijoje, moka mokesčius, už kuriuos žudomi žmonės Ukrainoje, tai yra labai blogai“, – tvirtina jis.

Konservatoriai nuo karo Ukrainoje pradžios ne kartą ragino merą trauktis bei aktyviai įsitraukė į šia tema vykusius protestus prie savivaldybės bei tarybos posėdžių metu.

V. Juozapaitis teigia, jog jo kandidatūra – alternatyva šiai situacijai, kurią jis vadina keliančia šiurpą ir nesuvokiama.

„Aš labai tikiuosi, kad kauniečiai (...) atsibus iš to letargo miego“, – sako konservatorius.

„Kaunas nėra uždaroji akcinė bendrovė kol kas, aš labai tikiuosi, tai nėra sandėliukas, kuriam reikia vedėjo, bet tai yra buvusi Europos kultūros sostinė ir tai yra pasaulinio lygio miestas“, – teigia V. Juozapaitis.

A. Veryga taip pat neslepia, jog valdančiųjų skandalai turėjo įtakos partijai sprendžiant, ar kelti savo kandidatą Kaune. Praėjusiuose rinkimuose V. Matijošaitį parėmę „valstiečiai“, pasak jų kandidato į merus, po pastarųjų istorijų to daryti nebemato galimybės.

„Atsirado tam tikrų niuansų, kurie ir karo Ukrainoje fone, ir tų visų istorijų dabar vykusių savivaldybėje – tiek su administracijos direktoriumi, kuris buvo sulaikytas su kyšiais, tiek dabar su paties mero veikla, su sūnų daugiau veikla susiperkant sklypus ir panašiai – mes nematome pirmiausia reikalo tokius dalykus remti“, – sako jis.

Akcentuoja bendruomenes, bet neatmeta infrastruktūros

Tiek savivaldybės koridoriuose, tiek tarp mero oponentų dažnai kalbama apie valdančiųjų nepakantumą kritikai, siekį užgniaužti bet kokią konkurenciją ir kitokią nuomonę.

„Yra didžiulė baimė: baimė savivaldybėje, bijo ir seniūnai, nes niekada nežinai, ką ne taip pasakysi“, – sako buvusi ilgametė Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, kandidatuojanti į tarybą su konservatoriais.

Pasak jos, valdantieji panaikino programą, kuri buvo skirta remti bendruomenėms, jos neturi patalpų, todėl įvairūs kolektyvai keliasi į Kauno rajoną, sudarantį jiems geresnes sąlygas.

Tad neatsitiktinai pagrindinių „Vieningo Kauno“ konkurentų programose akcentuojamos būtent bendruomenės ir šeimos.

„Mes sakome, kad bendruomenėms turi būti suteiktos patalpos ten, kur jos yra. Bendruomenės turi turėti savo centrus, žmonės neturi blaškytis po Kauną ir galvoti, kur mums čia dabar susirinkti“, – tvirtina V. Juozapaitis.

„Laimingą Kauno šeimą“ savo rinkiminėje programoje akcentuoja ir „valstiečiai“.

„Mes Kaunui pasirinkome tokią ašį – šeima, net ir šūkį pasirinkome – „už laimingą Kauno šeimą“. Tik tai ne tik ta tiesiogine prasme, bet kauniečiai apskritai kaip šeima, ir konstravome savo programą galvodami, ko reikia, kad Kaune kiekvienas tas etapas nuo atsiradimo iki žmogaus gyvenimo pabaigos, ko reikia, kad jis būtų toks, kad žmonėms čia būtų gera gyventi“, – sako A. Veryga.

Tarp „valstiečių“ siūlymų – visos dienos mokykla, nemokamas viešasis transportas, paslaugos vyresnio amžiaus gyventojams, būstas jaunoms studijuojančioms šeimoms ir patalpos bendruomenėms.

„Bendruomenės skundžiasi, kad joms nėra, kur susirinkti, miestas nepasirūpina“, – sako „valstiečių“ kandidatas į merus.

„Daug kartų esame girdėję, kad Kaunas yra susitvarkęs infrastruktūriškai: yra daug tikrai projektų didelių įgyvendinta, bet kai pradedi bendrauti su bendruomenėmis, su žmonėmis, jie sako, kad trūksta paties požiūrio į žmogų, ne į pastatą“, – teigia A. Veryga.

Konservatoriai savo ruožtu pabrėžia, jog atėję į valdžią nesiektų stabdyti progreso. Šios partijos politikai jaučia ir kategoriškai atmeta iš oponentų sklindantį naratyvą, esą juos išrinkus, „bus kaip buvo“ – į miestą grįš stagnacija.

„Valdžia neturi trukdyti verslui“, – pabrėžia konservatorių frakcijos taryboje seniūnas Paulius Lukševičius.

Konservatoriai kaip svarbius infrastruktūrinius prioritetus vardija odontologinę pagalbą namuose, M. K. Čiurlionio koncertų centro projekto tęstinumą, dėmesį Kauno centrinio pašto rūmams.

Antrasis turas ir tarybos dėlionės intriga

Nors apklausų rezultatai palankūs esamam merui, jo oponentai mano, jog intriga rinkimuose išliks: didelis neapsisprendusiųjų procentas reiškia, jog gali būti antras turas, o į jį patekęs kandidatas galėtų sutelkti V. Matijošaičio nepalaikančiųjų balsus.

„Jeigu tie 20 procentų neapsispręs balsuoti už tą patį merą, tai turėtų būti antras turas, o tada jau bus įdomu“, – sako A. Veryga.

Jis teigia, jog „valstiečių“ daryta apklausa parodė dar ir tai, jog ne visais atvejais palaikymas kandidatui į merus ir jį keliančiai politinei jėgai sutampa. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra linkę palaikyti V. Matijošaitį, bet ne „Vieningą Kauną“, arba teigia, jog nebalsuotų už V. Juozapaitį, bet į tarybą rinktų konservatorius.

Vienas iš konservatorių kandidatų į tarybą, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis sako, jog konservatorius optimistiškai nuteikė ir praėję Seimo rinkimai, nes jų metu partija Kaune pasirodė geriausiai per 24-erius metus.

Politikams gerai sekėsi tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatėse apygardose, kur jie įveikė ir V. Matijošaičio remtus „valstiečių“ kandidatus.

„Partija gali pagerinti savo praėjusių metų savivaldos rezultatą ir tai yra mūsų tikrai didelis tikslas, kad procentine išraiška, gautų balsų skaičiumi rezultatas tikrai būtų geresnis. Natūralu, tikimės ir didesnės frakcijos, tačiau mums yra labai svarbu ir tikimės iš kitų politinių jėgų taip pat aktyvaus dalyvavimo šiuose rinkimuose“, – sako M. Prievelis.

Konservatoriaus nuomone, anksčiau V. Matijošaitį rėmę „valstiečiai“ negali būti laikomi tikra alternatyva mieste, todėl „akivaizdu, kad ta opozicija ir alternatyvi darbotvarkė yra sietina tik su mūsų politine jėga“.

Kaune į 41 tarybos nario mandatą pretenduoja 436 politikai, 12 jų kaunasi ir dėl mero posto.

Socialdemokratai Kauno mero pareigose mato bankininką ir kūno kultūros specialistą Darių Razmislevičių, Laisvės partija nepartinį prodiuserį – M. Bertulį.

Kaune kandidatuoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, Liberalų sąjūdžio kandidatė, pedagogė Nijolė Putrienė, Krikščionių sąjungos atstovas verslininkas Darius Trečiakauskas.

Darbo partijai atstovauja advokatas Marijus Velička, partijai „Laisvė ir teisingumas“ – mokytojas Dainius Varnas. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Kauno merus iškėlė agronomės Rūtos Zabielienės kandidatūrą.