Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
(Audronio Rutkausko nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Vis galvoju apie tą prezidentienės pyrago receptą oficialiame prezidentas.lt puslapyje. Rašymo paskaitose studentams dažnai primenu, kad jei nežinai, apie ką rašyti, rašymas apie nudrengtus kedus, o ypač maistą – visada išeitis.
Po žinios apie susirgimų koronavirusu skaičiaus šuolį iki 1 116 laukiu bandelių, plovo, kotletų, zacirkos, cibulynės receptų antplūdžio ir kituose valdžios puslapiuose. Kai nebežinai, ką daryti, receptai – gal ir ne išeitis, bet vis geriau nei liberalios abejonės dėl skiepų paso.
Žurnalistų kalbinamas apie tą prezidentienės pyragą viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas teigė, kad be papildomo paaiškinimo valgio receptas tarp kitų didžių Prezidento darbų atrodo keistai. Nesą tokios tradicijos skelbti receptus prezidento vardu. Gal būtų užtekę tą pyrago receptą paskelbti prezidentienei labiau įprastoje aplinkoje – kokio Laisvos visuomenės instituto ar supermamyčių forume?
Regis, jo neįtikino Prezidento etatinių šlovintojų prierašas, kad prezidentienė „Velykų pyrago receptu, kuris kartas nuo karto atsiranda ant Prezidento šeimos stalo“ pasidalijo žurnalistų paprašyta šių Velykų išvakarėse.
1.jpg
Žurnalistų, kurie rašo apie Prezidento asmenį, yra ne daugiau kaip 10–15. Antra, juk ne visi choru tie 10 ar 15 recepto paprašė. Jei iš viso kas nors prašė. Reporteriai paprastai vaikšto po vieną. Tokia darbo specifika. Pasidalysi sumanymu su kolega – ir tas jau kaip savo paskelbė.
Todėl tas, kuriam parūpo prezidentienės pyragai, jei išvis kam nors parūpo, nes tam, kuris rašo apie rimtą politiką, ne pyragai galvoj, bet, tarkim, kad nutiko kažkokia anomalija ir jam prireikė prezidentienės recepto, tai tokiu atveju ponios Dianos receptą jis būtų savo portale, laikraštuke ar TV ir paskelbęs, o ne laukęs, kol prezidentienė receptą paleis visiems.
Įgimtas Prezidento skaidrumas reikalautų įvardyti tuos, kurie prezidentūros paprašyti „paprašė“ recepto. Bet iš kur tas pavardes trauksi, jei Prezidento šlovintojai tik dėl akių už anoniminių žurnalistų pasislėpė. Na, kad neišlįstų tas ponios Dianos pyragas kaip Pilypukas iš kanapių.
„Kas bendro tarp gerovės valstybės ir varškės apkepo? – ta proga feisbuke brūkštelėjo klausimą vienas aiškiai Prezidentui nesimpatizuojantis aštrialiežuvis ir pats sau atsakė: – Jei gaminsite pagal prezidentas.lt skelbiamus receptus – nesigaus.“
Kitas išvis mostelėjo kaip dalgiu per vyrams itin jautrią vietą: „Visada maniau, kad anksčiau ar vėliau Prezidentas ras savo vietą konstitucinėj sanklodoj.“
Šaipytis iš valdžios vyrų ir moterų yra didžiausias demokratijos privalumas prieš autokratiją. Bet ar ne per griežti mes savo pačių rinktiems valdovams, ar ne per rimtai žiūrim į tai, ką daro valdžia? Gal tiesiog keičiasi laikai?
2.jpg
Iš tiesų kiek galima nuobodžiai aiškinti apie gerovės valstybę, kurioj vieni jau seniai gyvena, o kiti negyvens niekada? Pjautis dėl to, kas geriau atstovautų šaliai Europos Vadovų Taryboje? Užgrūsti prezidentas.lt puslapį įstatymų projektais, kurie surašyti tarsi lietuviškai, bet nė vienas lietuvis jų seniai nebesupranta? O įdėjo prezidentienė pyrago receptą ir iškart Lietuva atsigavo – moterys kepa, vyrai liežuviais plaka.
Ko daugiau reikia valdžiai, jei ne dėmesio?
Bandau įsivaizduoti netolimą šviesią ateitį: prezidentas.lt, lrv.lt ir seimas.lt lenktyniauja, kuris puslapis yra geriausia pyragų kepimo, kūdikių žindymo ir atjunkymo beigi pagerinto tradicinio šeimyninio sekso patarimų vieta, į kurią pasisemti išminties traukia ir maži, ir dideli.
Ačiū prezidentienės pyragui. Pagrindai naujajai politikai padėti.