Rimvydas Valatka – „Etap­lius“ pãtro­nas

Šiauliai

(As­tos Ku­lai­tytės nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

154040

Be­si­bai­giant šiems me­tams, o ir kitų metų pra­džio­je,  „Etap­lius“ skai­ty­to­jai iš­vys žur­na­lis­to, ko­men­ta­to­riaus, te­le­vi­zi­jos po­kal­bių laidų vedė­jo Rim­vy­do Va­lat­kos ko­men­tarų ir straips­nių, naujų au­to­rių darbų. Todėl, kad R. Va­lat­ka trims mėne­siams ta­po „Etap­lius“ pa­tro­nu – stebė­to­ju ir pa­tarė­ju.

Vakarų demokratijoms tai įprasta praktika

– Šiauliečiai tikrai nustebs, jus išvydę bevaikštinėjantį miesto gatvėmis ir gal net jūsų užkalbinti. Kas nutiko, kodėl retkarčiais apsistosite Šiauliuose?

– Abejočiau, ar nustebs. Atpažinti žmogų su kauke – iššūkis kiekvienam. Galų gale ir nustebti irgi gal nebus kam. Karantinas, žmogus žmogui dabar virusas. Į darbą, krautuvę ir namo.

Bet taip, tai faktas – trims mėnesiams „Internews“ fondas pasamdė mane būti stebėtoju ir patarėju „Etaplius“. Liūdna tik, kad karantinas ir negalėsiu pusės laiko fiziškai praleisti Šiauliuose. O norėtųsi čia pagyventi – kaip ir priklauso pagal darbo sutartį.

– Kodėl apskritai žiniasklaidai teikiama tokia pagalba? Kokie yra Lietuvos regionų žiniasklaidos skauduliai ir džiaugsmai ?

– Vakarų demokratijoms tai įprasta praktika. Suprantama, kodėl. Nėra laisvos žiniasklaidos, nebus ir laisvų rinkimų, apskritai demokratijos. Džiaugdamasis, kad JAV fondas padeda jau ne pirmai Lietuvos mažai redakcijai, pabėdavosiu, kad Lietuvoje tokių fondų dar nėra. O jau galėtume turėti. Vis dėlto įžengėme į ketvirtąjį laisvės dešimtmetį.

Regionų žiniasklaidos padėtis, kaip ir apskritai žiniasklaidos, nėra pavydėtina. Informacijos pateikimo greičiui didėjant eksponentiškai, lygiai taip pat mažėja žurnalistų darbo vietų ir reklamos pajamų, o jei kalbame apie spausdintą žiniasklaidą, dar ir tiražai. Reporteris perkrautas darbu, jį kankina rutina, o skaitytojui reikia, kad jis būtų kūrybingas, linksmas, taigi šviežias. Žodžiu, turime žirkles, kurios kerpa redakcijos (reporterio) ir skaitytojo ryšį, be kurio sunku įsivaizduoti laisvą žiniasklaidą.

– Jau spėjote susipažinti su „Etaplius“ veikla, žurnalistais. Kokie dalykai jus džiugina, kas liūdina, už ką galite pagirti?

– Privalumas – „Etaplius“ labai jauna redakcija. Bet, žinoma, net pats jauniausias amžius darbų nenudirba. Taigi antras man patikęs dalykas – kūrybiška atmosfera redakcijoje. Nors dalyvavau tik viename virtualiame susitikime, į akis krito entuziazmas, padėties žinojimas, kalbėjimas ir susikalbėjimas, be ko apskritai neįsivaizduoju geros redakcijos.

img-1799.JPG

Žurnalistikoje gali būti, kol tau viskas yra žiauriai įdomu

– Kelis mėnesius savaitraštyje ir naujienų platformoje bus spausdinami ir jūsų tekstai. Gal jau matote pagrindines tekstų, komentarų, interviu kryptis?

– Norėčiau įtraukti į „Etaplius“ darbą savo studentus iš VDU. Gal ir pats ką nors parašysiu. Nors nauda iš manęs didesnė būtų, jei nebūtų karantino ir galėčiau pastovėti prie dirbančių „Etaplius“ žmonių. Pamatęs iš arti jų judesius, lengviau galėčiau padėti jiems sutaupyti vieną kitą minutę ir galbūt gauti geresnį rezultatą per trumpesnį laiką. Tikiuosi, kad karantinas truks trumpiau už mano tarnystę „Etaplius“ ir tai padarysime.

– Kodėl, būdamas toks užimtas, ryžtatės pusmetį gyventi nežinomame mieste ir ten dirbti? Kas tokio žavaus žurnalisto profesijoje?

– Nors seniai esu nebejaunas, man viskas tebėra įdomu – nuo politikos, ekonomikos, teatro, istorijos ir filosofijos iki krepšinio, futbolo, teniso ir ūkininkų bei mažų miestelių gyvenimo. Mane domina ir svarbūs dalykai, ir visokios smulkmenos.

Bet pirmiausia man įdomus yra žmogus. Kaip žinoma, žurnalistai visada rašo tik apie žmones, išskyrus nebent kokius tris kartus per metus, kai rašome apie katiną, kurį iš aukšto medžio nukėlė ugniagesiai.

Apskritai žurnalistikoje gali būti tik tol, kol tau viskas yra žiauriai įdomu. O neįdomu gali būti net tada, kai tau tik dvidešimt ir kai tu esi visai neužsiėmęs.

– Jūsų prognozės popierinei žiniasklaidai. Išgyvens?

– Prognozuoti žmogaus realijų kaitą yra be galo sunku. Ekonomika būtų tikslusis mokslas, jei joje neveiktų žmogus. Kurio elgesį prognozuoti pagal statistiką lyg ir įmanoma, bet žmogus yra padaras, kuris vieną rytą, atsikėlęs ne ta koja, gali pasielgti visai ne pagal statistinį vidurkį. O jei tą padaro trys, tūkstantis ar daugiau žmonių, visos prognozės griūva.

Pagal visas prognozes knyga jau seniai turėjo atmirti. Bet ji gyvena ir, atrodo, dar ilgai gyvens. Knyga, kažkada buvusi nepakeičiamu elito gyvenimo atributu, praėjusi pro masinio, liaudies skaitymo ruožą, vėl tapo elito gyvenimo atributu ir tai gali tęstis dar labai ilgai.

Popierinė žiniasklaida nyksta, tas tiesa. Greičiu, logistika ir mažomis sąnaudomis ji negali konkuruoti su elektronine, bet visai galimas daiktas, kad kažkokie laikraščiai išliks ir ateityje. Galų gale net jei popieriui ir pranašaujama šimtaprocentinė mirtis, tai galiu, nebijodamas suklysti, pasakyti, kad tokiu atveju miesto, rajono ar miestelio laikraštis numirs paskutinis. Kaip sveikiausiai gyvenęs – mažiausiai valgantis logistikos ir kitokių išlaidų ir būnantis arčiau gamtos – savo skaitytojų.

Neskaitantis – naivus kaip vaikas suaugėlis

– Informacijos internete perteklius, žinias sėkmingai skleidžia socialiniai tinklai, tad naujienų portalams kyla rimta konkurencija. Kuo žurnalisto parengta naujiena yra pranašesnė, vertingesnė?

– Žmogus ir dykumoje, ir vandenyno vidury miršta nuo to paties – iš troškulio. Tai jei įsivaizduotume, kad turime informacijos vandenyną, o jis didesnis už didžiausią – Ramųjį – vandenyną, tai susigaudyti tokiame vandenyne žmogus gal ir galėtų, čia didelio mokslo nereikia. Tačiau pamąstykime – kiek tai užimtų jo laiko? Pabandykite automobilių sąvartyne rasti detalę savo automobiliui. O štai autoprekių parduotuvėje mums ją atneš per minutę arba pasakys po kelių dienų ateiti atsiimti.

Taip ir su informacija. Profesionalių reporterių parengta informacija yra gera tuo, kad ji tvarkingai sudėliota lentynose: čia politika, ten ekonomika, antai sportas, teatras, literatūra, čia guli naujausios informacijos, ten valandos senumo, o anava ten – vakarykščio kepimo duona.

Taigi skirtumas maždaug toks, kaip tarp sąvartyno ir prekybos centro.

– Ostapas Benderis yra pasakęs, kad tuos, kurie neskaito laikraščių, reikėjo užmušinėti dar vaikystėje. Ar tikrai?

– Ilfas ir Petrovas žinojo, ką rašė. Aišku, pateikdavo tą žinojimą grotesko forma, kuri man, beje, irgi labai prie širdies. Humoras – tiesiausias kelias į informacijos įsiminimą.

O žmogus, kuris nieko – net laikraščių ir portalų neskaito, gyvena tarsi kitoje planetoje. Tokius žmones lengva maustyti politikams populistams, sąmokslo teorijų kūrėjams, diktatūrinių valstybių žvalgyboms ir ypač telefoniniams sukčiams. Naivus kaip vaikas suaugėlis – radinys priešui.

„Jiems spausti žiniasklaidą atrodo naudinga“

– Ar turi pasikeisti šalies valdžios požiūris į žiniasklaidą?

– Valdžia yra abstrakcija. O abstrakcija neturi pažiūrų. Požiūrį keisti arba ne gali konkretūs politikai, valdininkai, STT agentai ir t. t. O jie niekada nekeis savo neigiamo antižiniasklaidinio nusistatymo tol, kol didelė dalis visuomenės leis politikams ir valdininkams valdyti pagal formulę „ką norim, tą darom“ ir dar mylės juos už tai, kad tie daro jiems ant galvos.

Jei po žurnalistinių tyrimų-demaskavimų, tokių kaip premjero keliukas ar alkoholio ministro fokusas su 4,5 karto brangiau nei rinkos kaina nupirktais greitaisiais koronaviruso testais, ar 25 kartus brangesniais mokymais gydytojams, ar po premjero žodžių rezidentams, kad jie gali varyti iš Lietuvos į Londoną, tūkstančiai žmonių keikia ne premjerą ir alkoholio ministrą, o tai atskleidusius žurnalistus, jei po to net keli tūkstančiai žmonių vis tiek balsuoja už Skvernelį ir Verygą, tai kodėl jie turėtų keisti savo neigiamą požiūrį į žiniasklaidą?

Jiems spausti žiniasklaidą mokesčiais ir cenzūra atrodo naudinga, kaip ir naudinga sakyti, kad visa žiniasklaida nupirkta, susimokiusi prieš juos, tokius gerus ir pūkuotus, ir pan.

dfdfd.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt