Riaušių byloje liudijęs policijos pareigūnas: į mus mėtė akmenis, kiaušinius, naudojo pirotechnines priemones

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA

280397

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį tęsė 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą. Liudytojų apklaustas nukentėjusysis, policijos pareigūnas Mindaugas Gušauskas teigė, kad prasidėjus neramumams prie Seimo, riaušininkai naudojo pirotechnines priemones, taip pat mėtė akmenis, kiaušinius.

Teismui trečiadienį tęsiant nukentėjusiųjų apklausą, po pietų liudijo per riaušes nukentėjęs policijos pareigūnams M. Gušauskas. Jis pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. atvykus prie Seimo, pareigūnai ragino minią trauktis nuo parlamento, atlaisvinti išvažiavimą. Anot M. Gušausko, miniai ignoruojant pareigūnų perspėjimus, pradėta stumti žmones nuo Seimo.

„Mums atvykus, operacijos vadovas daug kartų per garsiakalbį kartojo atsitraukti, atlaisinti išvažiavimą. (...) Gavau buku daiktu į kairės rankos plaštaką. Mums duotas nurodymas atlaisvinti teritoriją, kad žmonės galėtų išvažiuoti, išeiti. (...) Panaudojus lazdas ir dujas, žmonės nuo Seimo buvo atstumti. Tada asmenys pradėjo mėtyti akmenis“, – pasakojo nukentėjusysis.

Policijos pareigūnas teigė, kad jis smūgį į ranką gavo, atstumiant minią nuo Seimo.

M. Gušauskas tvirtino, jog riaušininkai į Seimą, pareigūnus mėtė akmenis, kiaušinius, naudojo ir pirotechnines priemones.

„Asmenys naudojo pirotechnikos priemones pačioje pradžioje, kai pradėjome stumti minią. Vėliau, naktį išgirdome ir didžiulį sprogimą. Man buvo pataikyta į apsauginį šalmą, į peties apsaugą. Mėtė į mus ir kiaušinius, ir didelius akmenis“, – pasakojo pareigūnas.

Liudytojas tvirtino minioje atpažinęs kaltinamąjį Andrejų Lobovą, kuris naudojo garsiakalbį.

„Jis vaikščiojo prie rikiuotės, šūkavo“, – aiškino M. Gušauskas.

Pareigūnas, klausinėjamas apie specialiųjų priemonių panaudojimą, teigė, kad jos buvo panaudotos, pavyzdžiui, ašarinės dujos. Jos, pasak M. Gušausko, buvo panaudotos, stumiant minią nuo parlamento rūmų.

„Kol aš negavau traumos, tol nebuvo panaudotos specialiosios priemonės“, – sakė policijos pareigūnas.

Kėlė klausimus dėl fizinės jėgos panaudojimo

Policijos pareigūnas M. Gušauskas, atsakinėdamas į klausimus, teigė, kad ne visi malšinti riaušių važiavę pareigūnai turėjo su savimi prie kūno pritvirtinamas vaizdo kameras.

Jis tvirtino, kad pareigūnai minimas kameras užsidėdavo, jei jų tuomet būdavo komisariate. M. Gušauskas sakė, jog kamerų tuomet komisariate nebuvo, nes jas buvo pasiėmę sostinėje patruliuoti išvykę kolegos.

Ne vienas kaltinamasis kėlė klausimą dėl policijos pareigūnų naudotos fizinės jėgos, specialiųjų priemonių prieš asmenis.

M. Gušauskas teigė, kad jis ašarines dujas naudojo prieš asmenis, kurie mėtė akmenis.

„Naudojau dujas prieš asmenis, kurie mėtė akmenis“, – komentavo pareigūnas.

Kaltinamasis Antanas Norvydas teigė, kad esą yra vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip M. Gušauskas smūgiuoja asmeniui, laikiusiam Lietuvos vėliavą.

„Žmogus stovėjo su vėliava. Žmogui trenkė ir jis nuskrido“, – dėstė kaltinamasis.

Pareigūnas tvirtino žmogui nesmūgiavęs, o tik jį stūmęs.

„Čia buvo pastūmimas, panaudojant fizinę jėgą“, – tvirtino M. Gušauskas.

Kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, prašė teismo leisti parodyti vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti galimai M. Gušausko suduoti smūgiai žmogui, tačiau teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis teigė, kad šiuo metu to padaryti negalima.

Pareigūnė nuo sprogimo prarado sąmonę

Trečiadienį po pietų taip pat liudijo ir nukentėjusioji, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnė Jelena Davidovienė. Ji pasakojo, kad nukentėjo nuo naktį per riaušes įvykusio sprogimo, kurį sukėlė iš minios į pareigūnus mestas sprogmuo.

„Įvyko sprogimas, nuo kurio praradau trumpam sąmonę. Atsipeikėjau, pamačiau kolegas savo. Nebegalėjau tęsti tarnybos. (...) Vietoje suteikta greitoji pagalba, grįžusi į Kauną, gavau medicininę pagalbą taip pat“, – pasakojo ji.

Po sprogimo, pareigūnės teigimu, jai ėmė skaudėti galvą ir ausį.

Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad ją ir kitus VST pareigūnus minia apmėtė akmenimis. J. Davidovienė pažymėjo, kad vienas iš mestų akmenų jai pataikė ir sužeidė blauzdą.

Prisimindamas riaušes ji pasakojo, kad pareigūnai ragino žmones atsitraukti nuo Seimo, tačiau įsiaudrinusi minia neapkluso pareigūnams.

„Atsimenu, kad šaukė „Seimas lauk“, kad pareigūnai eitų šalin“, – kalbėjo pareigūnė.

J. Davidovienės apklausa bus tęsiama kitą teismo posėdį.

A. G. Astrauskaitei leista bendrauti su kitais kaltinamaisiais

Trečiadienį teismas išsprendė kaltinamosios byloje Astros Genovaitės Astrauskaistės prašymą sušvelninti jai taikomas kardomąsias priemones. Ji prašė teismo panaikinti jai taikomus apribojimus bendrauti su kitais bylos kaltinamaisiais, dalyvauti viešuose renginiuose. Moteris prašė, kad jai būtų taikomas tiesiog pasižadėjimas neišvykti iš šalies.

„Susitinkame kas trečiadienį (su kitais kaltinamaisiais – ELTA) ir žmonės neišvengiamai bendrauja, pietauji su jais“, – teisme atkreipė dėmesį A. G. Astrauskaitė.

Teismas iš dalies tenkino jos prašymą ir leido A. G. Astrauskaitei bendrauti su kitais kaltinamaisiais byloje. Tiesa, kaip teigė teisėjas J. Jaglinskis, ji ir toliau negali dalyvauti protesto akcijose prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, o kaltinamajai norinti dalyvauti masiniame renginyje, teks prašyti teismo leidimo.

Kaltinimai – 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt