Restorano apžvalga: „Puntukas“

Norinčius nors savaitgaliui ištrūkti iš miesto šurmulio, pasitinka plačiai savo slėnius ir miškus išskleidę Anykščiai. Vasaros pramogų šiame nedideliame Aukštaitijos miestelyje nestinga, tad turistų skaičius kasmet auga. Kartu didėja ir maitinimo įstaigų, atveriančių duris išalkusiems miesto svečiams ir vietiniams, skaičius. Perskaitę galybę puikių atsiliepimų, šį savaitgalį nusprendėme apsilankyti „Puntuko“ viešbučio naujai atgimusiame „Puntuko“ restorane, kurį vos prieš mėnesį perėmė jaunasis šefas Rokas ir įkūrė jau trečiąjį „Roko virtuvės“ koncepcijos restoranėlį.

Įžengus į viešbučio foje buvome pasitikti varvančių lubų ir didelio kibiro, kone pilno vandens. Daug netikėtumų žadanti pradžia! Mums pasisekė, kad tai viešbučio problema ir Roko virtuvėje lubos sutvarkytos. Pats restoranas nedidelis, viduje apie 22 vietos, dar 10 žmonių vasaros metu gali sėdėti vidiniame kiemelyje.

Interjeras paprastas, neperkrautas ir šviesus – daug šviesos suteikia didelis langas, o baltos sienos ir juodos ilgos staltiesės bei juodi baldai sukuria elegantišką kontrastą. Stalai jau padengti, išdėliotos taurės, sunkūs įrankiai. Fone groja romantiškos melodijos. Bendrai – aplinka stlinga, vyrauja lengvos, išsiskiriančios, įdomios formos detalės.

Mums besidairius restorano erdvėje, padavėja ir barmenė į mus nekreipė dėmesio, nepasisveikino, tad mes patys išsirinkę laisvą staliuką prisėdome. Ilgai laukti kol padavėja prieis prie staliuko nereikėjo. Meniu trijų puslapių, patiekalų pasirinkimas daugau nei pakankamas – pradedant pusryčiais, grill patiekalais, burgeriais ir baigiant aštunkoju, jautienos išpjova ir ėriuku. Virtuvę nusakyti sunku, regis, įkvėpimo semtasi iš įvairių šalių. Norint užsisakyti teko nusivilti, nes dalies patiekalų ir gėrimų jau nebebuvo.

Pirmoji ant stalo atkeliavo naminė gira, kurios skonis nuvylė. Gira nebūvo parūgusi, priminė vandenį su cukrumi ir keliais priedais. Tikriausiai užpylė tik šiandien ryte, - pagalvojau gerdamas. Esu tikras, girai būtų buvę neprošal kurį laiką šiltai „pastovėti“.

Po 10 minučių nuo atėjimo jau ragavome šaltibarščius. Sriuba tiršta, agurkėliai traškūs, burokėlių nemažai, bulvės gardžiai apgruzdintos ir orginaliai patiektos. Šaltibarščiai sotūs, sodrūs, kaip pas mamą. Tiesa, druskos sriuboje galėtų būti daugiau (arba druska galėtų būti ant staliuko), trynio kraštai geriau nebūtų pajuodavę, o štai bulvėse per stipriai jautėsi bulvių prieskoniai, tie patys druskingi, kuriuos perku „Maximoje“.

Belaukiant pagrindinių patiekalų akis „užmatė" virtuvėje besisukiojantį virtuvės šefą Roką. Smagu žinoti, kad pataikėme ateiti tą popietę, kai jis dirba būtent šiame restorane.

Dar po 25 minučių po atėjimo sulaukėme ir pagrindinių patieskalų – glazūruotų grill šonkauliukų ir žemoje temperatūroje kepto kukurūzinio viščiuko suktinuko. Šonkauliukai minkšti, lengvai nuimami nuo kaulo, glazūra saldžiai sūri ir neblogai paryškina kiaulienos skonį. Kartu patiektos tos pačios bulvių skiltelės kaip ir prie šaltibarščių ir coleslaw (kopūstų) salotos, kurias buvo sunku valgyti dėl itin didelio kartumo. Įdomus patiekimas (mažas, medinis, tarsi statybinis, padėklas), tačiau nepalikta vietos kaulams susidėti, tad valgyti nebuvo patogu. Jeigu žinočiau, kad kitą kartą šonkauliukai bus mažiau „anglingi", o salotos ne tokios karčios - užsisakyčiau ir vėl.

Patiekalo patiekimas spalvingai chaotiškas. Vištienos mėsa taip pat minkšta, riebi – suktinukas vyniotas su visomis odelėmis. Man ji buvo per riebi. Kartu patiektas spanguolių padažas, kurio galėjo būti ir daugiau - užteko pirmiesiems kąsniams. Smagu, kad lėkštėje vyrauja daržovės: traškios morkos, paprikos ir kitos grill daržovės gardžiai derėjo prie baltos mėsos. Polentai trūko skonio, o galbūt jokių prieskonių joje ir neturėjo būti?

Nors pilvai jau sotūs – vietos desertui visuomet atsiras! Neilgai laukus ant stalo puikuojasi „obuoliukas“ – prancūziško tipo desertas, talpinantis savyje lengvą musą, traškų sausinį, obuolių džemą, aplink dailiai išdėliotos vasaros uogos, pagardintos braškių uogiene. Patiekimas gražus (išskyrus nedailiai nuglazūruotą patį „obuoliuką“), desertas buvo skanus, tačiau nenustebino, sausainis buvo truputį per kietas, kabinant obouliuką nėjo jo perlaužti, teko valgyti atskirai. Stiprioji deserto pusė - neįprasta forma ir įdomus pateikimas.

Sąskaita: šaltibarščiai 3€, glazūruoti šonkauliukai 7€, kukurūzinio viščiuko suktinukas 9.5€, 2 stiklinės naminės giros 4€, „obuoliukas“ 4.5€.Viso 28€.

Interjeras: elegantiškas, klasiškas su moderniais prieskoniais, papuoštas juodomis staltiesėmis, neįprastais paveikslais. Nors „Puntuko“ baldai ne pirmos jaunystės, o lauko terasos baldai neišlaikė vientisumo su vidaus interjeru, aplinka tinkama pasisėdėjimui vakare. 4/5

Aptarnavimas: naujoji padavėja buvo maloni, tačiau kiek pasimetusi, dideliu dėmesingumu ar puikiais patarimais pagirti negalėtume. 3/5

Maistas: visuose patiekaluose pasitaikydavo nedidelių trūkumų: tai valgyti nepatogu, tai kartu, tai kaulas įduria... Prieš trūkumus užmerkti akių negaliu, tačiau patyriau ir skanių akimirkų, kai kąsnis maloniai džiugino gomurį puikiai suderintu skoniu ir puikiomis skirtingomis tekstūromis. 3.5/5

Bendras įvertinimas: 3.5/5